Lietuvoje surengtame „Laisvosios Rusijos kongreso“ renginyje ketvirtadienį M.Chodorkovskis teigė, kad šis klausimas lems ir tai, kokia kryptimi galėtų pasukti Rusija žlugus prezidento Vladimiro Putino režimui ir ar ji „neužsisuks naujame, iš viršaus padiktuotame centralizuotame rate“.
„Tai labai daug priklauso nuo to, kokį pavyzdį turės jaunoji Rusijos karta. Kad šis pavyzdys būtų europinis, reikia dirbti su šia jaunąja karta. Būtent dėl to taip aštriai sureagavome į pareiškimus apie visuomeninių, kultūrinių ir kitų santykių nutraukimą su Rusijos visuomene, kurie trumpai buvo įvardinti kaip „vizų problema“, – kalbėjo M.Chodorkovskis.
„Taip, kai vyksta karas, žmonės, kurie palaiko agresorių, kurie palaiko agresyvų karą, neturėtų vykti pas auką į namus. Bet yra didelė dalis rusų, kurie šio karo nepalaiko, kurie viešai pasisako prieš jį. Su šiais rusais reikia palaikyti komunikaciją, negalima jų atstumti, kadangi nuo jų priklauso, kas rytoj bus mūsų bendrame Europos kontinente“, – sakė jis.
G.Kasparovas teigė, kad įvedant naujus suvaržymus Rusijai, reikėtų atsakyti į klausimą, ar tai padeda Ukrainai laimėti karą, ar ne.
Jis sakė iš esmės palaikantis turistinių vizų draudimą, tačiau ragino numatyti ir galimybes keliauti po Europą karo nepalaikantiems rusams.
„Bet koks įtampos šalies viduje sukūrimas, neabejotinai, turistinių vizų draudimas važinėjimui šen bei ten, spaudimas – tai yra gerai“, – teigė G.Kasparovas.
„Bet visiškai atsisakyti bendradarbiavimo su kokiomis nors emigrantų grupėmis – tai nėra teisinga, nes tai yra taip pat svarbus faktorius siekiant paveikti Vakarų visuomenės nuomonę. Pavyzdžiui, didelis klausimas, kada pereiti nuo Rusijos turto įšaldymo prie konfiskacijos. Čia, spėju, rusų emigrantų balsas taip pat padėtų Vakarų politikams pereiti šią ribą“, – kalbėjo opozicionierius.
ES šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.
Ši priemonė nereiškia oficialaus turizmo vizų draudimo, kurį ragino paskelbti kai kurios ES priklausančios Rusijos kaimynės.
Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija sako ieškosiančios būdų taikyti regioninius draudimus atvykti Rusijos piliečiams.
