Todėl šias įstaigas valdančiam Kalėjimų departamentui šių metų pradžioje buvo pavesta įgyvendinti žalos mažinimo ir gydymo planą, tačiau jau praėjus beveik pusei metų, darosi akivaizdu, kad su užsibrėžtais tikslais įstaiga nesusitvarko.
Jau ne pirmą kartą Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje pakviesti sudalyvauti ir pristatyti jau rengiamas priemones, Kalėjimų departamento atstovai atvyksta nepasiruošę.
„Nors ES esame vienintelė valstybė, kurios įkalinimo įstaigose įvyksta ŽIV protrūkiai. Per 30 nepriklausomybės metų jokių priemonių nebuvo imtasi – reikiamos paslaugos neveikia, o atsakingi asmenys net ir posėdžiuose vengia įvardinti savo darbo rezultatus. Su ŽIV ir hepatito C valdymu susitvarko Kirgizijos ir Moldovos kalėjimai, bet tik ne Lietuvos Kalėjimų departamentas“, – teigia Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė.
Kalėjimų departamentas posėdžio metu nesugebėjo įvardinti veiksmų plano ir kada žalos mažinimo priemonės pradės veikti. Nors Kalėjimų departamentas yra gavęs metodininkų rekomendacijas ir pastabas, užuot pakomentavę rengiamus pokyčius, departamento atstovai dalinasi nuomonėmis ir abejonėmis dėl švirkštų ir adatų keitimo paslaugos kalinimo įstaigose.
Su tokiomis abejonėmis visiškai nesutinka nei sveikatos ekspertai, nei patys kaliniai. Asociacijos „Kalinių sąjunga“ sekretorius Tautvaldas Snukiškis teigė, kad Kalėjimų departamento neveiksnumas sprendžiant esmines problemas, kalinius priverčia imtis gan nestandartinių priemonių.
„Kaliniai iš tušinukų šerdelių darosi priemones, kuriomis susileidžia narkotikus. Tai va ką pakeis tas išduotas švarus švirkštas, nes tokiomis priemonėmis naudojasi būriais, kuriuose gyvena po 20-30 žmonių“, – teigė „Kalinių sąjungos“ sekretorius.
T.Snukiškis atkreipia dėmesį, kad problema yra ne tik paslaugų prieinamumas, bet ir požiūris į priklausomybėmis sergančius žmones.
„Kalinys ateidamas negali išsiviešinti, nes už kiekvieną atviravimą jis yra persekiojamas. Jei jis vieną kartą jau yra ligonis, jų adresu visada bus panieka“, – tvirtino kalinių atstovas.
Situacija stebisi ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai. Žemo slenksčio paslaugas teikiančios organizacijos „Rigra“ vadovė Gražina Aleksaitienė tvirtino, kad situacija kalinimo įstaigose yra tragiška, o Kalėjimų departamento bandymai vilkinti švirkštų ir adatų mainų programą, bei kitų žemo slenksčio paslaugų teikimą yra mažu mažiausiai keistas.
„Kai grįžta iš įkalinimo įtaigų mūsų klientai, kuriems teikiame paslaugas, jie pasakoja, kad su vienu švirkštu švirkštėsi kalėjimo įstaigoje didelis kiekis žmonių, – teigė „Rigra“ vadovė. – Nepanaudoti šios priemonės ir kalbėti, kad nėra kažkokių prevencijos priemonių ar paslaugų paketų ir neteiks šios paslaugos, man yra tiesiog keistas atsikalbinėjimas. Aš nuo 2007 m. girdžiu šiuos atsikalbinėjimus ir man trūksta žodžių.“
Pasak M.Danielės, tokia Kalėjimų departamento retorika jau nebestebina – ši institucija jau kuris laikas nepasižymi didele kompetencija žalos mažinimo klausimu.
„„Nuomonėmis“ Kalėjimų departamentas dalinasi jau daugiau nei 20 m., nors konkrečių veiksmų nedaro, – teigė Seimo narė. – Norėtųsi tikėti, kad ši institucija pagaliau rimtai pasižiūrės į esamas priklausomybių problemas kalinimo įstaigose ir imsis jų taisyti.“
