– Ponia Dargužaite, Lietuvoje tikriausiai labiausiai viešai žinoma tapote ne tiek savo darbais, kiek išėjimo iš ankstesnio valstybinio darbo aplinkybėmis, kai, socdemams atėjus į valdžią, jūs buvote priversta palikti „Investuok Lietuvoje“ vadovės pareigas, nors verslo bendruomenės buvote vertinama labai palankiai. Kas dabar jus sugundė?
– Sakyčiau, kad lygiai tas pats, kas mane motyvavo eiti dirbti į „Investuok Lietuvoje“ – noras keisti viešąjį sektorių. Mes matome, kiek daug neefektyvumo yra šiame sektoriuje, ir tikiu, kad tai galima pakeisti. Mano manymu, tai tikrai priklauso nuo viešajame sektoriuje dirbančių žmonių kompetencijos. Tikiu, kad kanclerės pareigos atveria daug galimybių parodyti, kaip galima sutvarkyti labai daug dalykų, kurių anksčiau niekas nesiėmė, arba ėmėsi, bet nepavyko sutvarkyti.
– Kurį laiką jūs dirbote „Barclays“ banko atstovybės Lietuvoje vadove. Pastaruoju metu dirbote viename investiciniame fonde valdybos nare. Kas nutiko su „Barclays“? Kodėl jūs išėjote iš darbo?
– Man pačiai visą laiką įdomu dirbti ten, kur aš galiu daryti pokyčius. Eidama ten dirbti būtent ir tikėjausi galėsianti tai daryti, bet per tą laiką, kol aš dirbau „Barclays“, vyko daug restruktūrizacijų, keitėsi daug vadovų ir aš pamačiau, kad man dirbti ten vien tam, kad turėčiau darbą, bet negalėčiau padaryti tų pokyčių, kuriuos norėjau, nebuvo prasmės.
– Kaip jūs susijusi su Sauliumi Skverneliu ir valstiečiais? Štai kur didysis klausimas.
– Manau, kad dabartinis premjeras, formuodamas savo komandą, tikrai ieško žmonių, kurie, jo manymu, galėtų padaryti darbus kokybiškai. Su premjeru aš susipažinau visai neseniai. Jo patarėjai yra iš „Kurk Lietuvai“, jis, matyt, susipažinęs su tuo, ką aš veikiau Lietuvoje, taip pat girdėjo daug rekomendacijų iš žmonių, su kuriais man pačiai teko daug dirbti. Todėl ir susisiekė su manimi.
– Jūs žinote, kad jus rekomendavo jo patarėjai?
– Manau, jis mane ir pats pažinojo, bent jau viešai. Bet turbūt ir pasitikrino rekomendacijas žmonių, su kuriais man teko dirbti.
– Pati nustebote?
– Šiek tiek nustebau, aišku.
– Kas jus nustebino? Ar tai, kad bent jau viešoje erdvėje iki šiol buvote aiškiai siejama su Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionimis demokratais, bent jau Andriumi Kubiliumi, ir staiga – valstiečiai ir žalieji, S.Skvernelis?
– Aš tikrai patikėjau ir tikiu, kai dabartinis premjeras kalba apie profesionalų vyriausybę. Tai, kad jis su manimi susisiekė, man tikrai buvo ženklas, kad jie rimtai nusiteikę dirbti darbus, o ne ieškoti žmonių, kurie būtinai turėtų tokias pačias pažiūras, ar kažkas panašaus. Aš tame matau netgi didelį privalumą.
– Jūs sakote, nebūtinai tas pačias pažiūras. Suprantu, jums nėra ypatingai priimtinos tos, kaip dabar sakoma, jų vertybės?
– Žinoma, aš turiu savo įsitikinimus. Bet šiame darbe tai nebus reikšminga. Aš nepriklausau nė vienai partijai. Man svarbu – ką aš galiu nuveikti savo valstybei. Būtent efektyvumo didinimas, pokyčių darymas. Tai man atrodo svarbiausia.
– Pokyčių darymas yra labai neapibrėžta sąvoka, bet apie žmones turbūt geriausia spręsti iš jų darbų. Štai keli pastarojo laikotarpio tos daugumos, kurios dalimi jūs dabar tapote, sprendimai: priešinimasis pasaulyje pripažintam dirbtinio apvaisinimo būdui; degtinės gamintojams naudingos ir prieš aludarius nukreiptos akcizų įstatymo pataisos; chaotiški ir tikrai nesistemiški mokesčių įstatymų kaitaliojimai, kurie dabar vyksta Seime. Visa tai turbūt nelabai atspindi tai, kaip jūs įsivaizduojate valstybės veiklą?
– Jeigu mes pažiūrėtume, kiek įstatymų pernai buvo priimta Lietuvoje, – tai mes pirmaujame tarp Europos šalių. Virš 400 įstatymų ir įstatymų pataisų. Tai rodo, kad įstatymai Lietuvoje ruošiami nekokybiškai, todėl jie yra pildomi ir papildomi. Nėra investuojama laiko atlikti rimtoms analizėms, įtraukiant skirtingas grupes. Manau, kad iš kanceliarijos mes būtent tokius standartus įvesime. Čia yra viena iš tų sričių, apie kurią mes kalbėjomės su premjeru, ir tai yra jo prioritetas.
– Jūs pusiau atsakėte į tą klausimą, kurį uždaviau. Ar jūs kalbėjotės su premjeru apie tai, kas dabar vyksta parlamente? Kaip vyriausybė reaguos į tai, kas dabar vyksta parlamente?
– Vyriausybė dirba tik kelias dienas. Manau, kad nuo šiol iniciatyvą tikrai perims vyriausybė, pirmiausiai paruošdama priemonių planą programos vykdymui. Manau, tik laiko klausimas, kada vyriausybė pradės tvirtai dirbti.
– Ar jūs skaitėte vyriausybės kanclerio pareigybės aprašymą?
– Skaičiau.
– Kokį įspūdį jis jums paliko?
– Pirmiausia, tai yra žmogus, kuris palaiko vyriausybės veiklą. Tačiau aš sutikau eiti šias pareigas su sąlyga, kad šios pareigybės turėtų būti praplėstos. Dėl to mane premjeras ir pasikvietė – kad darytume didelius pokyčius valstybės valdyme. Ir, aišku, užtikrinti efektyvią ir sklandžią veiklą.
– Vieną iš kanclerio funkcijų labai noriu pacituoti: saugo vyriausybės antspaudą. Kas jį saugo šiuo metu, kol mes kalbamės?
– Šiuo metu jis yra seife. Kaip tik pasirašiau, kad prisiimu atsakomybę už jį.
– Kancleris galėtų būti ir labai įtakinga pareigybė. Tai galėtų būti savotiškas vicepremjero galios politinis veikėjas, gali būti ir biurokratas formalistas. Koks jūsų nusiteikimas?
– Aš tikrai nebūčiau ėjusi į šią poziciją, jei tai būtų tik biurokratijos palaikymas. Tikrai nesu tam pats tinkamiausias žmogus. Aš kaip tik ateinu iš išorės tam, kad daryčiau pokyčius. Kanceliarijos vienas iš darbų yra palaikyti tuos procesus, bet mano pačios didžiausia koncentracija yra būtent į pokyčių darymą.
– Jūs daug kartų paminėjot žodį „pokyčiai“. Žodis gražus, bet turinio dar negirdėjom. Jūs galėtumėt trumpai apibūdinti, kaip jūs suprantat savo misiją šiose pareigose? Kokie pokyčiai jums leistų manyti, kad aš, Milda Dargužaitė, visai neblogai padirbėjau šioje kadencijoje.
– Pirmiausia – pačios kanceliarijos pertvarkymas ir struktūros pakeitimas. Pačios svarbiausios reformos, kurias mes esame užsibrėžę padaryti, – tai įstaigų efektyvinimas, veiklos procesų peržiūra ir „Lean“ sistemos įdiegimas į valstybinį sektorių.
– Viena iš jūsų ambicijų yra valstybės sektoriuje įdiegti efektyvumo matavimo sistemą „Lean“?
– Taip. Ir tai darant lengviau suprasti, kur funkcijos yra perteklinės ar dubliuojamos, kur galima sumažinti etatų skaičių, nepabloginant valstybės veikimo aparato. Taip pat galvojame apie valstybės valdymo modernizavimą. Kanceliarija prisiims atsakomybę būti atvira vyriausybe. Kad visi duomenys būtų viešai prieinami, visos analizės, visi rezultatai. Sakyčiau, tai yra pagrindiniai siekiai.
– Jūs keliate sau užduotį per savo kadenciją kažkokiu procentu sumažinti valstybės valdymo išlaidas?
– Tikrai taip. Tik kol kas tikrai negalėčiau pasakyti konkretaus skaičiaus. Reiktų nors kelių savaičių, kad spėčiau įsigilinti, kur ir kaip tuos kaštus būtų galima mažinti. Bet tikrai sieksiu, kad mažėtų ir kaštai, ir darbuotojų skaičius.
– Greičiausiai bent kas trečias nukris nuo kėdės pamatęs, kiek veiklos jam sukurs vien „Lean“ sistemos įdiegimas.
– Jeigu nukris nuo kėdės dėl to, kad negalės susitvarkyti, tai taip turi būti. Vienas iš tikslų yra sumažinti darbuotojų skaičių. Koks tas skaičius bus – žiūrėsime. Reikia skaičiuoti ir vertinti. Iš kitos pusės, visi kalba, kad atlyginimai valstybiniame sektoriuje, ypač geresnių specialistų, tikrai yra maži. Taigi yra sunku prisitraukti profesionalų. Taigi mažinant etatus sutaupytas lėšas galima skirti aukštesnėms kompetencijoms.