„Lietuvoje valstybės kontroliuojamos įmonės pamažu tampa ne vakarietiškais principais vadovaujantis valdomais dariniais. Jau matėme, kaip be paaiškinimų buvo atšaukta Lietuvos pašto valdyba, o ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų delistingavimas yra dar vienas žingsnis šia kryptimi (...) Tai yra labai neigiamas sprendimas, vedantis atgal į tamsiuosius laikus, kai valstybinės įstaigos nežinojo, kas yra birža“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas M.Dubnikovas.
Jo teigimu, tokiais sprendimais valdantieji tikriausiai siekia išlaikyti kuo didesnę įtaką valdant valstybės kontroliuojamas įmones, tačiau Vakarų pasaulis taip nesielgia.
„Tiek Europos Sąjungoje, tiek ypač Jungtinėse Valstijose visos tokios įmonės yra kotiruojamos biržose. Tai yra suvokiama kaip vertybė, kaip visuomenės teisė turėti įtakos jų veiklai. Mes labiau žvelgiame į Rytus, kur valstybė siekia pilnai kontroliuoti kompanijas, nors, pavyzdžiui, toje pačioje Rusijoje energetikos kompanijos yra sėkmingai kotiruojamos“, – tvirtino M.Dubnikovas.
Anot jo, „Nasdaq“ Vilniaus biržos, Finansų ministerijos, investuotojų bei valstybės valdomų įmonių atstovai jau daugiau kaip dešimtmetį diskutuoja apie teigiamus buvimo biržoje privalumus, galimybę kotiruoti iki 33 proc. didelių valstybės įmonių akcijų, taip net tik išsaugant jų kontrolę, bet ir išskaidrinant veiklą bei pritraukiant kapitalo į Lietuvą.
„Finansų ministerija dar praėjusiais metais Seime organizavo diskusiją apie tai, kad valstybinės įmonės turi būti biržoje. Dabartinis sprendimas, kuris yra visiškai nelauktas, visą tai nubraukia. Tai netikėtas smūgis biržai ir visai investuotojų bendruomenei, laidojame viltį, kad Lietuvos valstybinės įmonės bus skaidrios, kad jų ataskaitos bus viešai prieinamos gyventojams, investuotojams ir analitikams“, – teigė finansų analitikas.
Jis skeptiškai vertino „Ignitis grupės“ atstovų patikinimus, kad antrinių įmonių delistingavimas nesumažins skaidrumo, nes jį užtikrins „Ignitis grupė“, Vilniaus ir Liuksemburgo vertybinių popierių biržose listinguojanti žaliųjų obligacijų emisijas.
„Tai yra bandymas suktis iš situacijos, tiesiog reikėjo kažką pasakyti investuotojams ir visuomenei. Aš abejoju, kad delistingavimas yra „Ignitis grupės“ sprendimas, tikriausiai jį padarė grupės akcininkė Finansų ministerija. Manau, kad pati „Ignitis grupės“ supranta, jog tai yra blogas sprendimas“, – sakė M.Dubnikovas.
Pasak jo, obligacijų kotiravimas nėra nuolatinis procesas ir priklauso nuo jų emisijos trukmės, be to, pati obligacijų rinka Lietuvoje yra visiškai neišplėtota.
„Mūsų akcijų rinka yra neišvystyta, nes niekas, bent jau iš valstybės pusės, nebandė to daryti. Obligacijų rinka yra dar kreivesnė, dar mažiau suvokiame ir prieinama žmonės“, – pabrėžė finansų analitikas.
Jis taip pat priminė, kad „Ignitis grupė“ anksčiau buvo deklaravusi ketinimus iki 2020 metų padvigubinti valdomų energetikos įmonių vertę.
„Girdėjome skambius šūkius, tačiau akivaizdu, kad šie tikslai nėra pasiekti. Ir vietoje to, kad būtų galvojama ką reikia daryti toliau, tiesiog imama ir pasitraukiama iš biržos. Todėl mes šių įmonių vertės nebegalėsime matuoti, negalėsime suprasti, ar jos juda teigiama linkme ir panašiai“, – sakė M.Dubnikovas.
Anot jo, galima spėti, jog ESO ir „Ignitis gamybos“ delistingavimas yra ilgalaikis sprendimas.
„Kol šios įmonės dar buvo biržoje, buvo viltis, kad anksčiau ar vėliau tai išaugs į kažką daugiau. Dabar tikriausiai turime atsitraukimą ne vieneriems metams“, – teigė M.Dubnikovas.
Pirmadienį vakare paskelbta, kad „Ignitis grupė“ inicijuoja akcininkų susirinkimus ir siūlys nebeprekiauti ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijomis Vilniaus biržoje. Gruodžio 4 dieną vyksiantys susirinkimai bus tik formalumas, nes „Ignitis grupė“ valdo 94,79 proc. ESO ir 96,82 proc. „Ignitis gamybos” akcijų.
ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijos kotiruojamos Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše. Antradienį birža bendrovių prašymu sustabdė prekybą jų akcijomis.
