M.Garbačiauskaitė-Budrienė apie savo planus paskelbė „Facebook“.
Diskutuotų ir viešai
„Padėtis nemaloni, bet grūdinanti. Ir man dabar svarbiausia, kad dėl jos nenukentėtų pati LRT ir būtų sąžiningai atliepti mūsų auditorijos lūkesčiai. Prieš penkerius metus atėjau į LRT tam, kad padaryčiau ją kokybiškesne, modernesne, pasiekiančią platesnę auditoriją ir šią savo misiją išpildysiu iki galo.
Esu tikra, kad mano programa buvo profesionaliai parengta ir išsami, jos pristatymas solidus, esu pasirengusi ir netgi norėčiau apie LRT ateitį diskutuoti ir viešai
Vadovų komanda tam pritaria ir dirbs petys petin, sulaukiau ir daugybės darbuotojų, draugų, bičiulių ir visai nepažįstamų žmonių palaikymo, už ką visiems esu labai dėkinga. Mes dirbsime toliau ir stengsimės įgyvendinti 2023–2027 m. LRT strategiją, kurią kūrėme kartu su darbuotojais ir LRT taryba“, – rašo ji.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė pranešė ketinanti dalyvauti naujame LRT vadovo konkurse. „Esu tikra, kad mano programa buvo profesionaliai parengta ir išsami, jos pristatymas solidus, esu pasirengusi ir netgi norėčiau apie LRT ateitį diskutuoti ir viešai“, – teigia ji.
Mano tapusi rakštimi komercinei žiniasklaidai
M.Garbačiauskaitė-Budrienė skundžiasi, kad „priešrinkiminis laikotarpis buvo išnaudotas purvo ant manęs ir LRT pylimui, o ne dalykinėms diskusijoms, ko gi iš tiesų norėtųsi iš visuomeninio transliuotojo, ką reikėtų daryti kitaip“. Ji mano, kad yra savarankiška ir neparanki vadovė, kuria, artėjant rinkimams, labai norėtų nusikratyti kai kurie politikai.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat teigia supranti, kad „pastaraisiais metais, gerindama savo turinį ir jo pateikimą tradiciniais bei skaitmeniniais kanalais LRT tapo rakštimi komercinei žiniasklaidai, džiugiai ir šališkai prisidedančiai prie purvo pylimo“.
Tie, kas tikisi, kad pavyks siekti kokybiško ir nepriklausomo LRT ir sykiu išvengti aštrių kampų, labai apsirinka.
„Suprantu, kad mano keliami klausimai apie žiniasklaidos savireguliacijos kokybę ir žurnalistikos studentų parengimą buvo suprasti kaip grėsmė nusistovėjusiai žiniasklaidos nomenklatūrai, susirūpinusiai tik savo išlikimu“, – aiškina ji.
„Svarbu suvokti, kad stiprus LRT vadovas visada bus atakuojamas interesų grupių. Tie, kas tikisi, kad pavyks siekti kokybiško ir nepriklausomo LRT ir sykiu išvengti aštrių kampų, labai apsirinka. LRT jau turėjo paslankių ir laviruojančių vadovų ir taip išbarstė dalį savo auditorijos bei pasitikėjimo“, – teigia LRT laikinoji vadovė.
A.Zabarauskas dar nepriėmė sprendimo
Iššūkį M.Garbačiauskaitei-Budrienei metęs A.Zabarauskas kol kas dar nepaskelbė, ar toliau sieks LRT vadovo posto ir dalyvaus naujame konkurse.
A.Zabarauskas 15min ketvirtadienį sakė dar svarstantis, ar dalyvauti naujame konkurse. Jis teigė sprendimą priimsiantis kitą savaitę.
Kas dalyvavo konkurse?
„Kadangi nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, kitame LRT tarybos posėdyje bus skelbiamas naujas konkursas“, – antradienį pranešė tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.
Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 LRT tarybos narių balsų.
Pasak E.Valatkos, generalinio direktoriaus rinkimuose prireikė antrojo rinkimų turo, į kurį pateko du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Vis dėlto ir jame įstaigos vadovas nebuvo išrinktas, nes abu kandidatai gavo po šešis balsus.
Šaltinių žiniomis, du kandidatai surinko po 6 balsus. Tai – M.Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas.
Konkurse dalyvavo perrinkimo siekianti LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, komunikacijos agentūros „Adverum“ vykdomasis direktorius Aistis Zabarauskas, Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius. Apie tai viešai patvirtino patys kandidatai.
Šių pareigų taip pat siekė buvęs LRT direktorius, dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė ir „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas. Apie šiuos kandidatus BNS patvirtino anoniminiai šaltiniai, patys kandidatai atsisakė komentuoti, ar dalyvauja konkurse.
Sieks viešumo
Tarybos pirmininkas E.Valatka mano, kad siekiant sklandesnių LRT vadovo rinkimų, nacionalinio transliuotojo taryba galėtų turėti nelyginį skaičių narių, o kandidatai į generalinius direktorius – viešinami. Tačiau kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad pokyčiai taryboje gali būti svarstomi tik išrinkus naują LRT vadovą.
Pasak E.Valatkos, skirtingai nei yra dabar, tiek patys kandidatai vadovauti LRT, tiek jų programos turėtų būti viešos.
„Jei mes kalbame apie visuomeninį transliuotoją, kodėl visuomenės nesupažindint su kandidatais ir jų idėjomis?“ – kalbėjo LRT tarybos pirmininkas.
Dėl naujojo konkurso nuostatų LRT taryba ketina spręsti balandį, atranka turėtų vykti birželį. Iki naujojo vadovo išrinkimo LRT laikinai vadovaus dabartinė generalinė direktorė.