Pirmadienį posėdžiavusi Seimo Laisvės kovų komisijos Visuomeninė taryba nutarė kreiptis į prokuratūrą.
Tarybos narė, partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė pateikė svarstytas literatūros kūrinio ištraukas, teigdama, kad jose tarybos nariai įžvelgė nusikalstamus veiksmus.
„Šiandien LR Seime Visuomeninės tarybos posėdyje svarstėme Nacionalinės premijos skyrimo klausimą M.Ivaškevičiui. Visos organizacijos pasisakė prieš, kad Nacionalinė premija būtų skirta žmogui, kuris išniekino partizanus, kovojusius už Lietuvos laisvę ir priėmė rezoliuciją, kartu su partizanų artimaisiais kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė A.Jakavonytė.
„Daugeliui manančių, jog aš esu prieš žodžio laisvę noriu pasakyti, jog aš ne prieš žodžio Laisvę, bet esu prieš melą, tai yra du skirtingi dalykai“, – pridūrė ji.
Tarybos nariams užkliuvo šios M.Ivaškevičiaus kūrinio citatos, kuriose kalba literatūrinis herojus.
,,Eilinis žmogus, nekaltas, kad gimė rusas, nors tai reiškia ne vien tik tautybę, ketvertą metų buvo naudojamas kaip patrankų ir tankų mėsa. Ir štai jis, tas rusas, toji mėsa, bando vėl būti žmogumi. Jis laimėjo didžiausią pasaulyje karą, jis eina per savo miestą, nes jis tą miestą apgynė. Ir staiga jį pasiekia gandas, kad kažkur jo šalies pakrašty esama išsigimėlių, užsimaniusių dar pakariauti.“ (8 psl.).
,,Aš to ruso vietoje, bet jeigu tik būčiau rusas, apie nieką daugiau negalvodamas, susikraučiau kuprinę ir važiuočiau pribaigti išsigimėlių. Rusas taip ir padaro. Bet randa visai kitą karą. Vangų, lėtą ir sekinantį jo kantrybę, nes toks jau lietuvių charakteris.“ (8 psl.).
..Ir staiga šis nekaltas rusas, buvęs patrankų mėsa, pajunta nepaprastą nuovargį. Bet tą patį kankinantį nuovargį jaučia ir išsigimėliai, metę iššūkį rusui.“ (8-9 psl.).
,,Pamažu poetus, medikus ir mokslus išėjusius karininkus karas išžudė, o nauji inteligentai buvo per daug išsimokslinę, kad aukotų gyvybę už spalvą. Ir karas ėmė prastėti. Į jį ėjo kaimo bernai mažai tenutuokiantys apie garbę ir žmogiškumą. Pamažu jie perėmė savo priešų metodus ir strategiją. Karas tapo žiaurus abipusiai.“
Pats M.Ivaškevičius 15min teigė, kad nenori komentuoti šių kaltinimų ir kol kas neplanuoja niekaip reaguoti į 2002 m. pirmą kartą išleistai knygai metamus kaltinimus.
V.Daujotytė-Pakerienė: ekspertai vertino pastarųjų septynerių metų kūrybą
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė teigė, jog komisijos sprendimas yra galutinis ir nacionalinė premija iš M.Ivaškevičiaus negali būti atimta – juo labiau, dėl 2002 m. išleisto romano „Žali“, kai premija autoriui skirta už per pastaruosius septynerius metus parašytus dramos kūrinius.
„Komisija griežtai laikėsi Nacionalinių kultūros ir meno premijų reglamento. Mano supratimu, nebuvo pažeistas joks reglamento nuostatų punktas, kurie komisijai yra įstatymas.
Premijai buvo pristatyta M.Ivaškevičiaus paskutinių septynerių metų kūrybos dalis, pristatyta autoritetingų institucijų – Nacionalinio dramos teatro bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto. Buvo ekspertai, kurie vertino, ir komisija, kuri po to diskutavo, bet niekur nepalietė „Žalių“, kadangi knyga neįeina į svarstomąjį laiką.
Komisijos balsavimas yra slaptas. Mes visi turime po vieną balsą, todėl sprendimas nėra kaip nors komentuojamas, viešinamas, aiškinamas ar skundžiamas. Jis yra galutinis. Vienintelis dalykas, kuris gali kaip nors iškilti, yra tik reglamento klausimas. Mano supratimu, čia pažeidimų nebuvo ir iki šiol niekas šito klausimo niekas nėra kėlęs. Vadinasi, sprendimas yra galutinis“, – sakė V.Daujotytė-Pakerienė.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. Eurų. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Vasario 16-ąją, per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
M.Ivaškevičių gina ir Rašytojų sąjunga
Šeštadienį išplatintame pranešime spaudai Rašytojų sąjunga stojo į M.Ivaškevičiaus pusę.
„Rašytojų sąjungos valdyba primena, jog viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę, o žmogaus teisių Lietuvos Respublikoje yra paisoma“, – pažymima Rašytojų sąjungos valdybos pareiškime.
Rašytojų sąjungos valdyba reagavo į anksčiau grupės visuomeninių organizacijų paskelbtą pareiškimą, kuriuo jos iškėlė abejones dėl Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimo skirti premiją M.Ivaškevičiui. Pareiškimą pasirašė Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, koalicinės tarybos, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir kelių kitų organizacijų vadovai. Šios organizacijos kaltina M.Ivaškevičių 2002 metais išleistame romane „Žali“ apjuodinus Lietuvos partizanus.
„Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba gerbia minėto pareiškimo autorių teisę į nuomonę. Savo ruožtu deklaruojame tvirtą pasitikėjimą Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija, gerbiame jos kompetenciją ir neginčijamą teisę į sprendimų savarankiškumą, taip pat esame įsitikinę, jog šalyje, nuosekliai paisančioje demokratijos principų, nepriklausomos komisijos sprendimų neigti, drausti, keisti, kitaip lemti ar koreguoti negali niekas, išskyrus teismą“, – sako Rašytojų sąjungos valdyba.
Politinių kalinių, tremtinių bei kitos organizacijos reikalavo sušaukti premijų komisijos posėdį ir iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos M.Ivaškevičiui, „atsižvelgiant į jo vykdytą mirusiųjų atminimo niekinimą“. Siūloma premiją įteikti rašytojui istorikui ar menininkui, pasižymėjusiam „partizaninės kovos klausimu“.
