Jau nuo pavasario valdančiajai koalicijai nepavyksta priimti Partijų finansavimo įstatymo pataisų, kurios leistų į valstybės dotaciją pretenduoti ir rinkimuose nedalyvavusioms bei naujai susikūrusioms partijoms. Tai reiškia, kad lėšas iš valstybės biudžeto gautų ir pavasarį susikūrusi LSDDP. Skaičiuojama, kad „socialdarbiečiai“ vien šiemet gautų apie 200 tūkst. eurų.
Parlamentinę opoziciją itin papiktino „valstietės“ Agnės Širinskienės pateiktas pasiūlymas, kuriuo valstybė galėtų pinigų skolintis ne tik gynybos biudžetui didinti, bet ir „socdarbiečiams“ finansuoti.
Tačiau skubos tvarka pataisas priimti bandžiusiems valdantiesiems koją pakišo opozicija. Konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, Mišrios grupės nariai ir net su „valstiečiais“ sutariantys Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LRA-KŠS) nariai nesiregistravo balsavime, todėl valdantieji nesurinko kvorumo ir balsavimas buvo atidėtas.
Pasiūlymas – kad neimtų dėžučių?
Partijų finansavimą į tą patį pasiūlymą su įsipareigojimais NATO įrašiusi A.Širinskienė portalui LRT.lt teigė, kad anksčiau parengtos Partijų finansavimo įstatymo pataisos leis LSDDP pretenduoti į valstybės lėšas, o jos pateiktas pasiūlymas nurodo, iš kur lėšos gali būti skiriamos.
„Tam, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos, turi būti keičiami biudžeto lėšas skiriantys teisės aktai. Šiuo atveju, kadangi buvo keitimas dėl NATO finansavimo eilutėje, lygiai taip pat įregistravau į tą pačią eilutę ir partijų finansavimo biudžetą“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Nors opozicija tokias pataisas vadina politine korupcija, „valstietė“ tik atkerta, kad jiems įtikti neįmanoma. Pasak jos, pirminis pasiūlymas buvo perskirstyti jau numatytas lėšas taip LSDDP finansavimui nepanaudojant papildomų lėšų. Tačiau tai būtų lėmę, jog dalies savo finansavimo netektų Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai.
„Kilo didelis nerimas ir pasipriešinimas, kad mes atimsime iš Palucko partijos lėšas, jas perdalinsime, jie aiškino, kad tai nesąžininga. Tada šio pasiūlymo buvo atsisakyta. Logiškas kitas variantas siūlyti paimti iš valstybės biudžeto papildomas lėšas.
Mūsų noras yra užtikrinti, kad ši partija turėtų teisėtą finansavimo šaltinį ir nebūtų stumiama ieškoti dėžučių ar kitokių neteisėtų lėšų gavimo būdų.
Taip nutiko, kad susikūrė partija, ji yra parlamentinė. Tai mūsų noras yra užtikrinti, kad ši partija turėtų teisėtą finansavimo šaltinį ir nebūtų stumiama ieškoti dėžučių ar kitokių neteisėtų lėšų gavimo būdų. Norint skaidrumą užtikrinti reikia arba perskirstyti lėšas, arba naujai paimti iš biudžeto“, – dėstė „valstietė“.
Pasak A.Širinskienės, abu siūlomi variantai netinka opozicijai ir ji teigė nebeįsivaizduojanti kitų būdų užtikrinti finansavimo skaidrumo. Ji kalbėjo, kad „niekas netrukdo“ opozicijai, taip pat kaip ji pasiūlė sudaryti galimybes skolintis ne tik gynybai, bet ir partijoms, pasiūlyti skolintis mokytojų atlyginimų didinimui. Tačiau esą jie to nepadarė.
„Manau, kad sunku įtikti, kai bandoma desperatiškai kabintis ir siekti, kad viena iš partijų neturėtų teisėtai gaunamų lėšų“, – sakė A.Širinskienė.
Anot politikės, pastarųjų balsavimų metu susiklostė opozicijai palanki situacija, nes nebuvo susirinkę visi valdančiosios daugumos nariai, todėl jiems ištraukus korteles nepakako posėdyje įsiregistravusių Seimo narių, kad balsavimas įvyktų.
Ji teigė, kad bus siekiama, jog kitame balsavime dalyvautų visi valdančiosios daugumos bei ją palaikantys Seimo nariai ir taip būtų priimti jos siūlomi teisės aktų pakeitimai.
Stabdys, kiek galės
Daugiausiai kritikos valdančiųjų pusėn, dėl noro iš valstybės lėšų finansuoti LSDDP, sklido iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos. Seime pristatant A.Širinskienės pasiūlymą konservatorė Rasa Juknevičienė tai pavadino skandalu, o Ingrida Šimonytė sakė, kad tai neskaidru ir niekinga.
Tačiau panašu, kad opozicija yra atsidūrusi akligatvyje. Balsuojant dėl A.Širinskienės pasiūlymo jie ištraukė korteles ir taip atidėjo balsavimą dėl jo, tačiau jei valdantiesiems pavyks surinkti 71 valdančiosios daugumos narį, tikėtina, kad paskutinis balsavimas pavyks.
Jam pavykus, lėšas bus galima skolintis ne tik gynybai, bet ir partijų finansavimui. Jei nutiktų taip, kad pasiūlymas nebus priimtas, tai reikš, kad Lietuva negalės skolintis lėšų krašto gynybai.
Komentuodamas susidariusią situaciją portalui LRT.lt konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kalbėjo, kad yra būdų teisėtai finansuoti partiją ir jų reikia ieškoti atsižvelgiant į Konstituciją. Jam juokingas pasirodė A.Širinskienės argumentas, kad nepritarus tokioms pataisoms LSDDP būtų stumiama ieškoti neteisėtų finansavimo šaltinių.
„Pastaba, kad jie neieškotų dėžučių, irgi skamba įdomiai. Tai reiškia, kad jie yra su tokiais partneriais, kurie potencialiai, perfrazuojant pačios A.Širinskienės žodžius, yra linkę į politinę korupciją. Nežinau, ar dėl to turime priiminėti įstatymus, kad kažkokia partija nustotų vogti. Skamba juokingai“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Konservatorių lyderis sakė, kad blogiausias dalykas yra patys metodai, kuriais siekiama skirti finansavimą „socialdarbiečiams“. Anot jo, pirmiausia buvo bandoma paskirstyti lėšas dalį jų atimant iš socialdemokratų, o dabar skolinimasis partijoms prilyginamas skolinimusi gynybai.
Balsuojant dėl Partijų finansavimo įstatymo pataisų opozicija du kartus ištraukė korteles ir nesiregistravo balsavime. Taip pat buvo padaryta ir balsuojant dėl A.Širinskienės pasiūlymo. Tai lėmė, kad balsavimai buvo atidėti.
Kaip kalbėjo TS-LKD lyderis, kortelių ištraukimas yra kone paskutinė priemonė, kurios gali imtis opozicija, kai nesuveikia visos kitos.
„Kol kas ji buvo pakankamai efektyvi dėl to, kad LLRA-KŠS prisijungė prie opozicijos, ko per paskutinius dvejus metus ji nėra dariusi“, – sakė G.Landsbergis, pridurdamas, kad taip gali būti su kokiomis nors užkulisinėmis derybomis dėl biudžeto ir valdančiųjų netesėtais pažadais.
„Ar jie ir toliau tą darys, sunku pasakyti. Mes tą priemonę turime galvoje ir jeigu matysime, kad yra reikalas ir galimybė, mes ją naudosime“, – sakė konservatorius, pridurdamas, kad kol į balsavimą nesusirinks 71 valdančiosios daugumos atstovas, tol balsavimas ir neįvyks.
Kreipėsi į Seimo pirmininką
Ketvirtadienį ryte TS-LKD išplatino pranešimą, kad partijos lyderis G.Landsbergis viešai kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį su prašymu pakilti aukščiau partinių interesų ir įstatymo projektą dėl skolinimosi gynybos išlaidoms grąžinti į stadiją, kai dar nebuvo pridėtas A.Širinskienės pasiūlymas.
Pasak konservatorių pirmininko, minimas įstatymo projektas yra būtinas teisės aktas, norint užtikrinti Lietuvos gynybos išlaidų finansavimo įsipareigojimus, patvirtintus pagal parlamentinių partijų susitarimą „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“.
„Tačiau priėmimo stadijoje projektas buvo iš esmės sugadintas Seimo narei A. Širinskienei pateikus ir Seimo daugumai priėmus pasiūlymą dėl pasiskolinimo nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai finansuoti. Tai sukėlė visuomenės ir ekspertų pasipiktinimą. Tai yra politinės korupcijos pavyzdys, kai politinė LSDDP frakcijos parama valdančiajai daugumai yra perkama už biudžeto lėšas“, – teigė G.Landsbergis.
Taip pat pranešima rašoma, kad pagal šiandien galiojančius įstatymus ir teisės aktus, nėra jokių nenumatytų išlaidų partijoms finansuoti, todėl esą ir teisine prasme negali būti tokios formuluotės, kaip pasiūlytame projekte.
„Kreipiuosi į Jus kviesdamas pademonstruoti mūsų visų valstybės, o ne tam tikrų partijų, nacionalinius interesus atitinkančią poziciją, kaip yra tikimasi iš Jūsų – vieno iš trijų aukščiausių valstybės pareigūnų – poziciją užimančio asmens, ir neberemti politinės korupcijos Seime, o tvirtai atsistoti Lietuvos krašto gynybos ir Konstitucijos pusėje“, – į Seimo Pirmininką kreipėsi G.Landsbergis.
Seimo Pirmininkas raginamas pasinaudoti Seimo Statuto 261 straipsnio suteikta teise grąžinti minėtą projektą į pataisų svarstymą priėmimo stadijoje.
A.Širinskienės pasiūlymą vadina manipuliacija
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Jurkynas komentuodamas pasiūlymus dėl politinių partijų finansavimo sakė, kad A. Širinskienės pateiktas pasiūlymas nėra logiškas, nes krašto gynybos reikalai niekaip nesusiję su partijų finansavimo klausimais.
Tai yra dirbtinai suklijuotas klausimas, nes krašto gynybos reikalai yra viena, o partijų finansavimo – visai kas kita.
„Tai yra dirbtinai suklijuotas klausimas, nes krašto gynybos reikalai yra viena, o partijų finansavimo – visai kas kita. Jų susiejimas yra politinis išskaičiavimas, norint suteikti valdančiųjų koalicijos partneriams gauti finansavimą.
Tas dubliavimas neišsprendžia jokių problemų, nes įstatymas aiškiai numato, kaip turi būti finansuojama ir čia pritraukinėti skolinimosi ar kitokius instrumentus iš esmės yra valdančiųjų siekis turėti platesnį finansavimą ir sau, ir partneriams. Tai yra manipuliacija“, – komentavo M.Jurkynas.
Paklaustas, kaip tokio pasiūlymo priėmimas paveiktų atmosferą parlamente politologas atsakė, kad valdantieji ir opozicija nuolat konkuruoja, pastarieji bando parodyti, kad valdančiųjų sprendimai yra blogi, todėl natūralu, kad ir dėl tokio sprendimo kyla aistros, santykiai įtempti.
Taip pat natūralu M.Jurkynui atrodo tai, kad „valstiečiai“ bando suteikti „socialdarbiečiams“ būdą gauti valstybės dotaciją. Pasak jo, valdantieji stengiasi, kad koalicijos partneriai būtų patenkinti ir gautų politinę naudą už paramą daugumos suformuotiems pasiūlymams.
„Dauguma turi būti patenkinta. Vienokiu ar kitokiu būdu tų pamaloninimų yra ieškoma, bent jau finansine prasme“, – komentavo M.Jurkynas.
Visgi ir jam keistas pasirodė A.Širinskienės argumentas, kad „socialdarbiečius“ norima finansuoti tam, kad jiems netektų ieškoti neteisėtų finansavimo šaltinių.
„Statoma priešprieša – arba mes skolinamės, arba jie jei ne vogti esi, tai taps korumpuotais. Taip tikrai nėra. Tada jau paprasčiau priimti įstatymą, leidžianti rinkimuose nedalyvavusioms partijoms gauti finansavimą, jei jos suskyla. Bent kažkokia logika būtų.
O sukergti krašto apsaugos finansavimą ir partijų finansavimą yra ydinga ir manipuliatyvu“, – komentavo VDU politologas M.Jurkynas.
