Joje lankytojai galės ne tik susipažinti su lietuviškais kūriniais, nenusileidžiančiais to meto Vakarų Europos menui, susipažinti su juose atsiskleidžiančiais papročiais ir kultūra, bet ir pamatyti ypač retus ir vertingus kūrinius, kurie anksčiau nebuvo eksponuojami ar eksponuoti tik labai retomis progomis.
„Kūriniai yra unikalūs, daugelio jų yra keletas vienetų Lietuvoje likę ir tai leido mums atskleisti du dalykus: parodyti Lietuvos istorijos dramatizmą, nes daiktai, kurie yra išlikę, byloja apie labai sudėtingą Lietuvos istoriją, kuri visad yra kryžkelėje, tarp karų“, – spaudos konferencijoje pasakojo parodos kuratorė Daina Kamarauskienė.
Pasak jos, ši paroda buvo tarsi pasjanso dėliojimas, bandant iš pavienių išlikusių Viduramžių meno kūrinių sudėlioti istoriją.
„Tai buvo didžiulis iššūkis, nes mes pristatome beveik 600 metų laikotarpį“, – kalbėjo muziejininkė.
Reti eksponatai su unikaliomis istorijomis
Eksponuojami kūriniai unikalūs, su įdomiomis atsiradimo istorijomis. Pavyzdžiui, lankytojai galės pamatyti seniausią Lietuvoje kada nors rastą Žygaičių liūto skulptūrą, kaip manoma, sukurtą XIV amžiuje.
Ekspozicijoje taip pat retos prabangios juostos, vieni seniausių knygų egzempliorių, į kuriuos lankytojai pažvelgti galės tik kelioms minutėms įjungę šviesą. Parodoje eksponuojama ir vėduoklė su garsaus sukilėlio Tado Kosciuškos autoportretu, nutapytu ant vėduoklės, įteiktos giminaitei kaip meilės dovana.
Parodoje taip pat skulptūros, tekstilės, tapybos darbai, senovinės taurės, veidrodis, esą stebuklingą paveikslą per Nemuną ant ragų plukdžiusio elnio galva, kabojusi Zapyškio bažnyčioje, ir kiti eksponatai.
Pasak kito parodos kuratoriaus Osvaldo Daugelio, dalies eksponatų istorijas pavykto atskleisti tik įdėmiai studijuojant istorinius šaltinius, o kai kurios sąsajos paaiškėjo tik berengiant ekspoziciją: šalia eksponuojamas šerno iltimis puoštas veidrodis bei vėlesnių laikų kambario interjero paveikslas, kuriame šis veidrodis matomas.
Ekspozicijoje taip pat galima pamatyti tris ypač retas gotikines madonas. Viena jų buvo įmūryta buvusios bažnyčios sienoje ir atrasta tik sovietmečiu šią sieną griaunant.
Paroda, pasak kuratorių, atskleidžia ir Lietuvos didikų kosmopolitiškumą, tai, kad jie buvo puikiai pažįstami su vakarietiška kultūra ir ją daugeliu atvejų perėmę.
„Kaip ir visa Europa, dauguma iš didikų ir keliavo, ir mokėsi, studijavo ir kontaktus turėjo su Vakarų Europa tiesiogiai“, – sakė O.Daugelis.
Iššūkiu tapusi architektūra
Dauguma eksponatų – jautrūs šviesai, jie negali būti eksponuojami dienos šviesoje. Todėl dideliu iššūkiu tapo garsaus architekto Vladimiro Dubeneckio pastato, kuriame įsikūręs muziejus, pritaikymas šiai ekspozicijai.
„Užduotis buvo vienas turbūt didžiausių iššūkių man. Galiu vadinti gyvenimo Užduotimi“, – apie patalpų pritaikymą ekspozicijai kalbėjo jos architektas Saulius Valius.
Pasak jo, suprojektuoti tinkamus sprendimus buvo didžiulė atsakomybė, pareikalavusi ilgų šaltinių studijų. S.Valius atliktą darbą palygina tyrimui, kuris galėtų pavirsti daktaro disertacija.
„Ta atsakomybė projektuoti ir įrengti istoriniame V.Dubenckio ir jo kolegų pastate ekspoziciją, kuri leistų naujai parodyti muziejaus turtus, kurių daug kas ir nesuvokia ir tik dabar pamatys, kokie turtingi lobiai muziejuje yra, ir juos pateikti naudojant geriausias priemones – pradedant apšvietimu, kad šviesa nekenktų kūriniams, kurie turi būti saugomi nuo šviesos. Didelis iššūkis buvo išspręsti architektūrą“, – apie sudėtingą darbą pasakojo jis.
Ekspozicijos erdvė suskaidyta į mažesnes patalpas, o jo interjere atsirado nuorodos į tarpukario architektūrą – arkų, apvalių langų fragmentai.
Pasak muziejininkų, nors ekspozicijoje nebuvo siekiama bet kokia kaina įdiegti populiarius interaktyvius elementus, dalis sprendimų buvo pasitelkta iš poreikio.
Pavyzdžiui, kai kuriuos tamsoje laikomus eksponatus lankytojai galės pamatyti tik patys trumpam įjungę šviesą, kad nebūtų pakenkta popieriui.
Senovinės knygos buvo nuskenuotos ir šalia eksponatų lankytojai galės jas „pavartyti“ liečiamame ekrane. Taip pat nuspręsta atsisakyti parodos gidų, vietoje jų prie eksponatų siūloma pasiimti apie juos pasakojančias korteles, kurias galima surišti į savo asmeninį parodos gidą.
Ekspozicija „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“ lankytojams atidaroma penktadienį.