„Nesiruošiu veltis į vidines politines kovas, bet ar tai yra ponas Karbauskis, ar tai yra ponas Matijošaitis, ar tai yra bet kuris kitas ponas, kuris turi didžiulį verslą su Rusija, tai yra grėsmė jau savaime“, – penktadienį vykusios diskusijos „Artėjantys prezidento rinkimai: ar atsispirsime Rusijos įtakoms operacijoms?“ metu sakė M.Laurinavičius.
Jis teigė, kad tą patį pasakytų ir tokiu atveju, jei ryšių su Rusijos verslu turėtų koks nors kitas politikas, pavyzdžiui, Andrius Kubilius.
„Nepriklausomo verslo kaip tokio Rusijoje nėra iš viso.
Nepriklausomo verslo kaip tokio Rusijoje nėra iš viso.
Tai yra absoliutus mitas, kad Rusijoje gali būti nepriklausomas verslas“, – sakė M.Laurinavičius.
Pristatydamas studiją apie Rusijos kišimąsi į rinkimus, M.Laurinavičius dėstė mitus, siejamus su Rusijos kišimusi, ir aiškino, kodėl jais nederėtų tikėti.
Vienas tokių mitų, pasak jo – kad svarbiausia kovoti su tiesioginiais Rusijos bandymais paveikti rinkimų baigtį. Jo teigimu, Rusijos įtaka siekia daug plačiau – priešintis reikia Rusijos kišimuisi į demokratiją.
Kaip pavyzdį M.Laurinavičius minėjo Latviją, kur laimėjo prorusiška Santarvės partija, nors tiesioginio kišimosi į metus rinkimų kampanijos metu buvo nepastebėta. Šią partiją, pasak M.Laurinavičiaus, Rusija įvairiais būdais remia jau 15 metų, anksčiau partija su „Vieningąja Rusija“ turėjo ir oficialų susitarimą.
Taip pat M.Laurinavičius atkreipė dėmesį į tai, kas vyko Vokietijoje, kur prieš imigrantus nukreiptos nuotaikos internete buvo kurstomos dar likus daug laiko iki rinkimų kampanijos pradžios, ar Švedijoje, kur likus porai metų iki rinkimų buvo vykdyta kampanija prieš NATO.
Dar vienas mitas, pasak M.Laurinavičiaus – kad Rusija remia tik atvirai prorusiškas jėgas.
Pasak M.Laurinavičiaus, Rusija gali remti įvairias jėgas, kurios jai gali būti naudingos, o geriausias to pavyzdys – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris nėra tiesiogiai prorusiškas, bet prieš rinkimus reiškė norą gerinti santykius su Rusija.
Tokių tradicinių politinių jėgų kandidatų, kuriuos vienaip ar kitaip rėmė Rusija, pasak jo, buvo ir daugiau – tai Francois Fillonas Prancūzijoje, Jeremy Corbynas Jungtinėje Karalystėje, anksčiau Gerhardas Schroederis Vokietijoje.
„Galvojama, kad Rusija remia tik antieuropietiškas, antiisteblišmento jėgas. Bet visi šitie politikai yra tradicinių partijų atstovai. Tačiau apie bet kurio jų rėmimą galima pagrįstai kalbėti“, – sakė M.Laurinavičius.
Analitikas taip pat pabrėžė, kad Rusija į rinkimus kišasi ne tik informacinėmis ar kibernetinėmis atakomis, bet ir išnaudodama įvairius neramumus Vakarų visuomenėse, skatindama vidinį susiskaldymą.
Kaip pavyzdį jis pateikė Teksase vykusį prieš musulmonus nukreiptą mitingą: pasak M.Laurinavičiaus, esama įrodymų, kad Rusija padėjo organizuotis tiek mitingo šalininkams, tiek priešininkams.
„Rusija ne tik nušviečia, kaip jai norisi, kažkokius įvykius, bet ir organizuoja įvykius“, – sakė M.Laurinavičius.
Rusija ne tik nušviečia, kaip jai norisi, kažkokius įvykius, bet ir organizuoja įvykius.
Ketvirtas mitas, jo teigimu – kad Kremliaus finansinė parama kitų šalių politikams visada būna tiesioginė, tiesiog tam tikra pinigų suma, kurią galima atsekti. Jis priminė, kad esama įrodymų, kad D.Trumpo aplinkos asmenims buvo siūlomą 20 proc. „Rosneft“ akcijų mainais už sankcijų Rusijai atšaukimą.
Dar, pasak M.Laurinavičiaus, dažnai Kremlius veikia per Vakarų valstybių piliečius, užsiimančius verslu Rusijoje. Taip buvo, pavyzdžiui, „Brexit“ atveju – referendumą rėmė ir už britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos pasisakė keli turtingi britų verslininkai, kurių verslai susiję su Rusija. Prisiminė analitikas ir Rolandą Paksą bei Jurijų Borisovą.
„Nėra vieno smegenų centro Kremliuje, kuris viską kontroliuoja. Yra tinklas žmonių, kurie susiję su Kremliumi, bet siekia ir savo interesų. Rolando Pakso ir Jurijaus Borisovo istorija rodo, kad Borisovas viską vertino kaip verslo sandorį – investavo kelis milijonus dolerius į Paksą, norėjo atgauti 18 mln dolerių. (…) Būna netgi taip, kad kažkas imasi iniciatyvos, o po to bando ją parduoti Kremliui. Nebūtinai jei nėra Rusijos pinigų, nėra ir Rusijos kišimosi“, – sakė M.Laurinavičius.
Paskutinis mitas, kurį išskyrė analitikas – kad Kremliaus kišimasis į rinkimus yra naujas fenomenas. Jis priminė, kad SSRS slaptosios tarnybos taip elgėsi dar Šaltojo karo metais. Jis pasakojo, kad yra netgi buvę KGB sufalsifikuotų dokumentų, kuriuose buvo pateikiama kompromituojanti informacija apie Rusijai nepalankius potencialius kandidatus į JAV prezidentus, pavyzdžiui, tvirtinama, kad šie yra homoseksualūs.
V.Bakas: verslas Rusijoje turi žinoti rizikas
Diskusijoje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas M.Laurinavičiaus studiją pavadino „labai naudingu ir reikalingu darbu“.
V.Bako manymu, NSGK tyrimo apie verslo įtaką Lietuvos politinei sistemai papildo tai, ką sakė M.Laurinavičius. Tyrima, pasak jo, atskleidė „Rosatom“ ryšius ne tik su „MG Baltic“, bet ir su kitomis verslo grupėmis.
„Matėme prasidėjusias derybas tarp Lietuvos svarbių verslo grupių savininkų ir „Rosatom“, strateginės energetikos įmonės. Vienų interesas buvo gauti stambių užsakymų, kuriuos turėjo „Rosatom“, „Rosatom“ interesas buvo užtikrinti palankią informacinę aplinką“, – sakė V.Bakas.
V.Bakas stebėjosi, kodėl Lietuvoje nuo 2009 m., kai Ignalinos atominę elektrinę uždarančios bendrovės „Nukem“ akcijas vokiečiai pardavė „Rosatom“, niekas neprotestavo.
„ES pinigais, mūsų pačių politine valia buvo finansuojamas Rusijos politinis režimas. Jis finansuojamas iki šiol“, – sakė V.Bakas.
Pasak V.Bako, Lietuvoje apie „Rosatom“ problemą kalbama per mažai, ir jos menkinti nederėtų. Jo teigimu, energetinė priklausomybė yra viena pažeidžiamiausių Lietuvos sričių, o „Rosatom“ čia vaidina svarbų vaidmenį.
NSGK pirmininkas sakė, kad ir Astravo atominė elektrinė yra „Rosatom“ projektas, kuriuo siekiama išlaikyti regiono energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
V.Bakas taip pat sakė, kad NSGK tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad viena Lietuvos specialioji tarnyba, darydama kratas vienos stambios interesų grupės patalpose, rado joje sukauptas ištisas kartotekas apie pažeidžiamus pareigūnus ir politikus. Jo teigimu, jei jau ta interesų grupė turėjo tokią kartoteką, galima įsivaizduoti, kad Rusijos specialiosios tarnybos tokią informaciją taip pat turi.
Vis dėlto į diskusijos moderatorės Indrės Makaraitytės klausimą, ar Seimui derėtų imtis naujo tyrimo, kuris apimtų ir „Agrokoncerno“ ryšių su Rusija aiškinimąsi, V.Bakas tiesiai neatsakė. Jis tik užsiminė, kad bent jau savo veiklos pradžioje rusiškų pinigų ragavo visos partijos.
„Turime apsivalyti nuo pažeidžiamų asmenų. Per pažeidžiamus sprendimų priėmėjus veikti yra labai paprasta“, – sakė V.Bakas.
NSGK pirmininkas atkreipė dėmesį, kad prekyba su Rusija sudaro apie 15 proc. Lietuvos prekybos. Jo teigimu, visų verslininkų, kurie prekiauja su Rusija, smerkti negalima.
„Bet verslas, kuris eina į Rusiją, privalo žinoti rizikas ir kaip apie jas kalbėti“, – sakė V.Bakas.
Diskusiją ir studijos pristatymą organizavo Tarptautinis rinkimų tyrimų centras ir Vilniaus politikos analizės institutas.
