„Kol KT pateiks atsakymus į keliamus klausimus, nėra racionalu imtis esminių nuostatų keitimo ir dar vieną kartą reformuoti daug kartų reformuotą kaupimo sistemą“, – BNS ketvirtadienį teigė M. Lingė.
Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija ketvirtadienį pranešė, kad apie 40 parlamentarų vasarį kreipėsi į KT išaiškinimo, ar Konstitucijai neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, kad žmonėms, atsižvelgiant į fonde sukauptą sumą, gali būti mokamos skirtingos išmokų rūšys.
Taip pat prašoma KT įvertinti pasitraukimo iš fondų ir kaupimo stabdymo tvarką, taip pat ar Konstitucijai neprieštarauja valstybės mokama įmoka.
Nuo šių metų valstybės skatinamosios įmokos tarifas paaugo nuo 1,2 proc. iki 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), jei žmogus į fondą perveda 3 proc. savo atlyginimo (prieš mokesčius) vietoj 2,7 proc. pernai.
„Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija kreipiasi į KT dėl S. Skvernelio Vyriausybės vykdytos pensijų sistemos konstitucingumo. Belieka pasveikinti šią iniciatyvą, kuri yra tiesiausias kelias gauti atsakymus į keliamus esminius klausimus“, – BNS teigė M. Lingė.
„Nors KT jau yra vertinęs šios reformos dalies nuostatų atitikimą Konstitucijai, bet tik jis gali išsklaidyti ar patvirtinti patiems reformos iniciatoriams kylančias abejones“, – pridūrė komiteto vadovas.
M. Lingės teigimu, šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vertina galimus pakeitimus, kurie galėtų būti pateikti Seimui „ta apimtimi, kuri nesusijusi su KT keliamais klausimais“.
Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą bus įtraukta apie 64,8 tūkst. žmonių. Pernai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų.
Antrosios pakopos pensijų fondai Lietuvoje pradėjo veikti 2004-aisiais.
