J.Džiugelį, dirbusį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, į parlamento Biudžeto ir finansų komitetą konservatoriai delegavo prieš kelias savaites.
Jis pats pasirengęs iš M.Majausko perimti vadovavimą komitetui.
„Net neabejoju, kad kartelė bus išlaikyta tokia pati, jeigu net ne aukštesnė. Man atrodo, kad tikrai komitete dabar yra pasigendama socialinių partnerių įsiklausymo.
Man teko bendrauti su keliomis asociacijoms, kurios net nebūna kviečiamos į Biudžeto ir finansų komiteto posėdžius, nepaisant to, kad teikia savo siūlymus. Tai čia jau yra tam tikras autokratinis valdymas paties komiteto. Apgailestauju dėl to.
Taip pat man atrodo, kad ypač yra pasigendama glaudaus santykio su Vyriausybe ir konkrečiai su Finansų ministerija“, – laidai „15/15“ sakė konservatorius Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Justas Džiugelis.
Demokratiški konservatoriai
– Iš konservatorių, dirbančių Seimo Biudžeto ir finansų komitete, – jų yra iš viso trys, jūs vienintelis pasakėte, kad sutiktumėte pakeisti M.Majauską ir vietoj jo eiti komiteto pirmininko pareigas.
Jūsų kolega Antanas Čepononis, taip pat ir Matas Maldeikis sakė, kad nenori pretenduoti į komiteto pirmininko postą.
Kodėl sutikote ir ar nebijote, nepaisant tų nesutarimų, išspręstų partijos viduje, bet dar likusių Seime, konkrečiai – dėl komiteto pirmininko, nerti į tą tokį sūkurį?
– Sutikau dėl to, nes manau, kad turiu pakankamai kompetencijų dirbti vadovaujamą darbą Biudžeto ir finansų komitete.
Tuo labiau kad ne vienerius metus esu Seime. Puikiai žinau, kaip veikia Seimo virtuvė.
– Bet iki šio laiko – ir praėjusią kadenciją, daugiausia dirbote Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Patirties šitame konkrečiame Seimo Biudžeto ir finansų komitete neturėjote. Tai ar tai nebūtų kliuvinys, kliūtis ir panašiai?
– Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbau dėl to, kad mano politinės darbotvarkės klausimai iš tiesų didžiąja dalimi atliepia socialiai pažeidžiamų žmonių atstovavimą.
Per pastaruosius metus pavyko įgyvendinti bemaž visą darbotvarkę, kurią buvau pažadėjęs.
Visai neseniai dalinausi ir ataskaita darbų, kuriuos pavyko atlikti.
Na, bet mano veiklos laukas yra gan platus: ir biudžeto, ir finansų, ekonominiai klausimai man nėra svetimi.
Aš nuolat bendrauju su socialiniais partneriais ir, be abejo, aktyviai domėjausi, kad būtų priimtas dabartinis biudžetas sklandžiai. Tai mums pavyko padaryti.
Manau, kad tolimesni darbai Biudžeto ir finansų komitete galėtų būti produktyvūs.
– Na, kol kas neaišku, kaip susiklostys M.Majausko likimas. Matyt, žinote, kad esama įvairių svarstymų, kaip Seime reikėtų spręsti šitą klausimą.
Konservatoriai mano, kad galėtų jį atšaukti iš komiteto pirmininko pareigų ir apskritai iš komiteto, nes tai yra frakcija, jį delegavusi ten. Mat pats M.Majauskas trauktis neketina.
Komitete, kuris balsuoja dėl pirmininko, pozicijos ir opozicijos jėgos yra iš tiesų apylygės.
O opozicija su Agne Širinskiene priešaky surinko parašus, kad dėl M.Majausko Seime būtų balsuojama slaptai. Taip jis pasitikrintų pasitikėjimą ir galbūt taip galėtų išsaugoti postą.
Tai kaip vertinate visą šitą istoriją ir į ką įsivelta?
– Prastas signalas politikui, kurį pradeda gelbėti gerbiama A.Širinskienė.
Bet aš manau, kad frakcija, Tėvynės sąjungos frakcija, imsis spręsti tuos klausimus.
Tuo labiau kad yra ne vien tiktai frakcijos klausimai, bet ir aiški partijos pozicija, jog visgi turėtų būti tam tikra politinė drausmė bendruomenėje.
Man labai gaila, kad Mykolas neįsiklausė į didžiosios dalies tiek frakcijos, tiek Vyriausybės raginimus jam trauktis iš Biudžeto ir finansų komiteto ir dabar įvelia visą Seimą į vieno asmens problemos sprendimą.
Man atrodo, tai nėra komandinis žaidimas.
Ir, tiesą pasakius, šita diskusija, kuri šiuo metu vyksta jau daugiau negu mėnesį dėl vieno parlamentaro, tokio drama queen, sakykime, vaidmens, nėra gerai nei demokratijai, nei apskritai viso Seimo įvaizdžiui.
Nes toks jausmas, kad Lietuvoje daugiau problemų nėra, tiktai viskas sukasi apie vieno parlamentaro kažkokias asmenines ambicijas.
Tai, man atrodo, mes turėtumėme šį klausimą baigti kaip įmanoma greičiau, išmokti visi pamokas ir judėti toliau, kad valstybė galėtų sėkmingiau vystytis.
– Na, suprantama, konservatoriai, be abejo, aiškina, kad partija yra tokia bendruomeninė organizacija ir struktūra bei reikia paisyti ne tik individualių norų, ambicijų ar kaip čia bepavadinsi, bet ir vadovautis tokia partine linija, ko M.Majauskas nedarė ir dėl to buvo pašalintas iš partijos gretų.
Vis dėlto kai kurie ekspertai, galbūt ir opozicijos atstovai kaltina konservatorius diktatoriškais tam tikrais momentais šitoje istorijoje.
Ir iš tiesų, jeigu atsimintumėme, jūs pats praėjusią kadenciją iš Seimo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos pasitraukėte apkaltinęs Ramūną Karbauskį, tuometį frakcijos seniūną, tais diktatoriškais polinkiais.
Ar čia nematote kažkokių sąsajų tarp tokio veikimo? Ir ką atsakytumėte tiems kritikams, kaltinantiems šiek tiek partiją susidorojimu su parlamentaru, kuris, turėdamas laisvą mandatą ir manydamas, kad elgiasi teisingai, elgėsi taip, kaip elgėsi?
