Organų donorystė Lietuvoje įmanoma tik tais atvejais, kai žmogus pasirašo po mirties paaukoti savo organus arba jo artimieji pasirašo sutikimą po mirties paaukoti savo organus donorystei arba taip nusprendžia jo artimieji. Šiuo metu Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre yra užsiregistravę 26 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tačiau per visus aštuoniolika metų, kiek veikia ši programa, iš visų užsiregistravusių vos 3 žmonės tapo tikrais donorais.
„Nors ir kilni idėja, donorystės kortelių programa šiandien turi beveik tiek pat naudos, kiek kortelė su Švenčiausiosios Mergelės Marijos atvaizdu piniginėje. Dėl paprasčiausios priežasties – tam, kad veiktų, donorais turi būti užsiregistravę bent milijonas gyventojų, nes tik retas gali tapti tikru donoru“, – pranešime žiniasklaidai sako M.Majauskas.
Todėl donorais dažniausiai tampa asmenys, neužsiregistravę donorų registre. Dalis iš jų atkrenta dėl netinkamos organų ir audinių būklės, dar dalis atkrenta, nes artimieji nesutinka, kad organai būtų skirti kitų žmonių gyvybėms gelbėti. Tad tikrais donorais 2016 metais tapo tik 61 Lietuvos gyventojas, o 2017 metais tik 43.
Šiuo metu Lietuvoje rakto į naują gyvenimą laukia 502 žmonės.
„Natūralu, kad gedintiems šeimos nariams yra sunku priimti sprendimą dėl organų donorystės, nežinant artimojo valios. Tai yra viena dažniausiai minimų priežasčių, kurią įvardija organų donorystei prieštaraujantys šeimos nariai. Todėl absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių taiko „numanomo sutikimo“ donorystės modelį“, – teigia Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas.
„Numanomo sutikimo“ modelis aiškinamas taip: pagal naują tvarką visi pilnametystės sulaukę piliečiai bus užregistruoti galintys tapti organų donorais, nebent pareikštų kitaip. Numatyta, kad kiekvienas gyventojas gaus po du laiškus, kuriuose bus klausiama, ar norėtų tapti donoru. Nesureagavus į antrąjį laišką, žmogus bus įtraukiamas į donorų sąrašus, tačiau bet kada galės nuomonę pakeisti ir išsibraukti iš sąrašų.
Europoje pagal donorų skaičių milijonui gyventojų pirmauja Ispanija, kurioje taip pat veikia „numanomo sutikimo“ modelis. Visi žmonės, kurie nėra pareiškę prieštaravimo, laikomi pritariančiais organų donorystei. Tačiau po mirties potencialaus donoro šeimos nariai turi teisę priimti galutinį sprendimą, ar organai vis tik bus paaukoti donorystei.
Parlamentaro teigimu, apibendrinant kitų šalių patirtį pastebima, kad, pritaikius „numanomo sutikimo“ modelį, potencialių donorų skaičius išauga. Toks modelis palengvina mirusiojo artimųjų apsisprendimą ir padidina tikimybę, kad daugiau žmonių taps organų donorais ir bus išgelbėta dar daugiau gyvybių.
„Deja, Lietuvoje organų donorystė vis dar apipinta nepagrįstomis baimėmis ir mitais, kurie stabdo žmones nuo kilnaus veiksmo – išgelbėti kito žmogaus gyvybę“, – teigia konservatorius.
Šiuo metu Lietuvoje rakto į naują gyvenimą laukia 502 žmonės. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, širdies laukia 46, plaučių – 10, širdies ir plaučių komplekso – 4, kepenų – 73, inksto – 168, kasos ir inksto komplekso – 8, ragenų – 99, o laukiančiųjų kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos skaičius siekia 94.
