Parlamentaro teigimu, tik dabar į paviršių kylantys seksualinio priekabiavimo skandalai ir sukrečiančios savižudybės parodo, kad apie socialinę universitetų pusę ir pačių studentų emocinę savijautą nebuvo kalbama labai ilgai.
„Gėda kalbėti apie sunkumus verčia studentus užsiverti tyloje. Galime tik įsivaizduoti, kiek dar skaudžių atvejų lieka nutylėta. Tuo tarpu aukštųjų mokyklų požiūris ir toliau nesikeičia, kaip ir jų geležiniai argumentai „pati kalta“ arba „turėjo problemų šeimoje“, – pranešime žiniasklaidai sako M.Majauskas.
Vytauto Didžiojo universitete studentas gali gauti psichologinę pagalbą tik pasirašęs sutartį ir sutikęs su griežtomis sąlygomis. Pavyzdžiui, turi sutikti, kad pokalbio metu surinkti duomenys gali būti naudojami moksliniais tikslais.
Surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu aukštųjų mokyklų siūloma pagalba yra itin menka ir sunkiai prieinama. Klaipėdos universiteto puslapyje siūlomas Psichologinės pagalbos centras neveikia jau beveik metus, bet vis dar pristatomas, kaip teikiantis skubią pagalbą. Vilniaus universitete, kur šios paslaugos mokamos, dalis psichologų nebepriima naujų užrašymų, o kita dalis konsultuoti gali tik to pačio fakulteto studentus. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ar Kauno technologijų universitetas turi tik po vieną psichikos sveikatos specialistą, teoriškai turintį padėti visiems.
Vytauto Didžiojo universitete studentas gali gauti psichologinę pagalbą tik pasirašęs sutartį ir sutikęs su griežtomis sąlygomis. Pavyzdžiui, turi sutikti, kad pokalbio metu surinkti duomenys gali būti naudojami moksliniais tikslais. Verčiamas įsipareigoti studentas gali išsigąsti ir pervertinti esamas problemas arba tiesiog atsisakyti būtinos pagalbos.
Seimo narys pažymi, kad dėstytojai turėtų būti apmokomi atpažinti rizikos ženklus studentų elgesyje ir nukreipti reikiamos pagalbos, kuri turi būti prieinama gyvai, anonimiškai ir be jokių įsipareigojimų. Be to kaip sprendimo būdus mažinti baimę kalbėtis apie psichologines problemas M.Majauskas mato studentų bendradarbiavimą tarpusavyje, atvirų diskusijų ir renginių skatinimą, anoniminių apklausų rengimą, taip pat galimybių susisiekti su universiteto specialistais, studentais ir gauti pagalbą el. laiškais, socialiniais tinklais, bendravimo programėlėmis ar telefonu užtikrinimą.
Parlamentaro nuomone, reguliariai atliekamos anoniminės apklausos padėtų įsivertinti emocinę aplinką ir sutelkti pastangas bei finansinius resursus ten, kur jų reikia labiausiai. Tai paskatintų psichologines problemas vertinti rimtai ir studentus, kovojančius su sunkumais, matyti ne kaip aukas, o drąsius ir pagarbos vertus žmones.
„Deja, mūsų universitetai ir toliau nekreipia dėmesio į emocinę aplinką ir studentų psichikos sveikatą. Psichologinės problemos vis dar siejamos su nepataisomu blogiu, o kreiptis pagalbos dėl asmeninių sunkumų išlieka didele gėda. Tikiuosi, kad akademinę bendruomenę drebinantys seksualinio priekabiavimo skandalai ir tragiškos jaunų žmonių netektys pareikalaus ne tik ašarų, bet rektorių atsakomybės ir naujo požiūrio į studentų emocinį saugumą aukštosiose mokyklose“, – teigia Seimo narys.
