Premjerei Ingridai Šimonytei konstatavus, kad po epopėjos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, kuomet M.Majauskas stojo prieš Vyriausybės poziciją, ji nebegali jo pavadinti draugu, parlamentaras nuo platesnių komentarų apie tai susilaiko.
Politikas aiškino, kad iš jo pusės turi būti išlaikytas valstybės tarnautojo santūrumas valstybės vadovų atžvilgiu.
Kartu jis neigė, kad konflikto šaknys – nenoras skirti jį į Europos Audito Rūmus.
„Tai yra praeitas etapas ir dėl to neturiu jokių nuoskaudų“, – interviu laidai „15/15“ kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Pašalinimas – lyg atskyrimas nuo Bažnyčios
– Praėjo jau keturios dienos, kai oficialiai išgirdote sprendimą, kad esate šalinamas iš partijos gretų. Tai ar mintys jau kažkiek kitaip susidėliojo? Jau šiek tiek nuo tų karštųjų nušokęs galite pasakyti, kaip vertinate situaciją?
– Na, skaudus sprendimas. Partija tai nėra tik apie rinkimus ir rinkiminius sąrašus.
Tai yra didelė bendruomenė, tūkstančiai žmonių. Su jais kartu augi, mokaisi, rūpiniesi jais.
Sprendimas tiesiog pašalinti iš partijos, lyg atskirti nuo Bažnyčios, toks buvo tikrai skaudus ir netikėtas.
Galima buvo pabarti, įspėti, suspenduoti, bet tiesiog pašalinti – tokio griežto atsako nesitikėjau.
– Bet partijos vadovybė, pradedant partijos, sakykime, tais pirmaisiais lyderiais, baigiant partinių organų atstovais minėjo, kad jūs to konflikto link ėjote kryptingai, neatsižvelgėte į partijos lyderių ar partijos nuomonę tam tikrais klausimais. Esą nėjote į kompromisus ir pats žinojote, kas laukia.
Tai ar iš tiesų jums tai taip buvo netikėta? Ir ar tikrai jūs bandėte eskaluoti tą konfliktą, kaip kai kas teigia?
– Galbūt pradėsiu nuo to, kad sąžiningai vykdžiau Konstitucijoje numatytas pareigas.
Mokesčius pagal 67 Konstitucijos straipsnį nustato Seimas pagal Seimo statutą.
Išvadas dėl mokesčių įstatymų rengia Biudžeto ir finansų komitetas. Jis parengia išvadą ir Seimas ją tiksliai tokią su nedideliais pakeitimais ir patvirtino.
Ir, taip, priežiūros organai – prezidiumas – iškart po biudžeto pateikimo priėmė sprendimą, jog negalima siūlyti jokių su Vyriausybe nesuderintų projektų ar pakeitimų.
Ta drausmė, aš suprantu, yra svarbi. Bet yra anksčiau buvę panašių prezidiumo sprendimų.
Nedažnai, retas toks sprendimas, bet paprastai jie būna priėmimo stadijoje, galutinėje stadijoje, kuomet Seimas balsuoja už biudžeto tikslinimą ir tokiu būdu yra parodomas pasitikėjimas Vyriausybe.
Ir aš balsavau už šitą biudžetą ir už prieš tai buvusius biudžetus, nes pasitikiu Vyriausybe.
Mano supratimu, Vyriausybė gerai atliko savo darbą rengdama biudžetą.
Bet reikia atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė pagal Konstituciją turi išskirtinę pareigą ir kompetenciją rengti biudžetą su niekuo nederintą: nei su prezidentūra, nei su Seimu.
Ir todėl yra dvi svarstymo stadijos Seime, kuomet yra derinamas biudžetas su visuomene.
Šioje stadijoje – derinimo stadijoje – yra teikiami įvairiausi siūlymai ir aš teikiau siūlymą rengdamas Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, jog nebūtų didinami mokesčiai.
Prisiminkime: Vyriausybės pirminė pozicija buvo, jog mokesčiai didėtų jau nuo sausio 1 dienos maitinimo sektoriuje, paslaugų sektoriuje ar kultūros sektoriuje.
Vėliau Vyriausybė ėjo į kompromisą ir sakė: „pusmečiui“.
Biudžeto ir finansų komitetas nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, jog nebūtų didinami mokesčiai ir būtų neterminuotai sumažintas tarifas kultūrai, sportui ir maitinimui.
Tada Vyriausybė, įvertinusi aplinkybes, pritarė, jog kultūrai turėtų būti neterminuotai. Tačiau maitinimui laikėsi pozicijos, kad tiktai 6 mėnesiams.
Ir komitetas ėjo į kompromisą, ir sakė, girdime Vyriausybę ir siūlome, kad bent metus, bent metus, bent 12 mėnesių, nebūtų didinami mokesčiai.
Vyriausybė vis tik laikėsi savo, sakė: „šeši mėnesiai“. Komitetas – 12 mėnesių.
Ir Seimas patvirtino Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
Taigi, mano supratimu, abi pusės ėjo į kompromisą ir tas išsiskyrimas tikrai labai nedidelis.
Jeigu pažiūrėtume, prie viso biudžeto – yra maždaug 20 mlrd. eurų apimties biudžetas – ir yra keliasdešimt milijonų dėl sumažinto tarifo šešiems ar dvylikai mėnesių. Mano supratimu, tai yra tikrai nedidelis išsiskyrimas.
– O kas tai lėmė? Kur jūs tas priežastis įžvelgtumėte? Jeigu sakėte, kad tas nuomonių išsiskyrimas nebuvo labai didelis, ta pinigų suma biudžeto nesurinkimo nėra tragiška su tiek, kiek planuota.
Tai kur slypi priežastys, kad buvote pašalintas, kitaip nei, tarkim, M.Skritulskas, jūsų frakcijos kolega, kuris irgi balsavo taip, kaip ir jūs, ir jog su jumis taip pasielgta, kaip buvo pasielgta?
– Nesiimu vertinti, kažkaip spekuliuoti, kokios vienos ar kitos priežastys galėtų būti.
Aš girdėjau tiktai faktus, kurie buvo išdėstyti Priežiūros komitete, jog nesilaikiau Prezidiumo sprendimo balsuoti už tokius įstatymų pakeitimus, kokius pateikė Vyriausybė, ir neteikti jokių su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų.
– Bet pamąstymų, matyt, kažkokių turite? Sau atsakymų, matyt, ieškojote šiomis dienomis. Kodėl M.Skritulskui vienoks, sakykime, nuosprendis, jums – kitoks.
– Čia jau reikėtų klausti Priežiūros komiteto.
– Jie aiškino, kad jūsų pareigos yra šiek tiek kitokios – jūs esate to centrinio biudžeto svarstymo klausimų komiteto vadovas. Tai todėl.
– Iš tiesų Biudžeto ir finansų komitetas turi dideles atsakomybes.
Mes pakankamai sklandžiai ir darniai dirbame su Vyriausybe ir Finansų ministerija. Ir tai atskleidžia, jog mes ne tik tvirtiname biudžetą, bet mes kelis kartus per metus jį tiksliname.
Tai yra pakankamai sudėtingas procesas, nes tai apima dideles, milijardines sumas, šimtus teisės aktų, pakeitimų, kurie yra koreguojami.
Paprastai tokie dalykai – metų eigoje tikslinamas biudžetas – vykdavo kartą per penkerius metus, kelis kartus per dešimt metų.
Dabar mes po kelis kartus per metus tą darome, nes sklandžiai dirbame: ir patiksliname, ir tvirtiname biudžetą be jokių sutrikimų.
Pasižiūrėkite per dvejus metus iš viso biudžetas buvo tvirtintas, tikslintas gal 5–6 kartus. Tai rodo sklandų darbą.
Į ką aš noriu atkreipti dėmesį – kad susikalbėjimas yra, sklandus darbas yra. Ir šitoje situacijoje išsiskyrimas tikrai nedidelis.
O kitų jokių priežasčių, kodėl vis tiktai buvo toks griežtas atsakas, aš neišgirdau.
Vienintelė priežastis – būtent tai, jog nesilaikau Vyriausybės pozicijos dėl PVM sumažinto tarifo.
-
Konservatoriai tampo nervus: koalicijos mažiesiems nepatinka bandymai „statyti į vietą“ ir įtraukimas į vidines dramas
-
Konservatorių verdiktas M.Majauskui: nepaklusniam politikui – vilko bilietas
-
A.Širinskienė siūlo M.Majauskui pasitikėjimą pasitikrinti Seime, renka parašus
-
G.Nausėda: nėra teisinga „pervažiuoti volu“ per M.Majauską
-
Palangos meras stojo M.Majausko pusėn: „Kas bus kitas?“
-
A.Širinskienės prarasti parašai dėl M.Majausko atsirado: per klaidą pasirašė ir konservatorė
Nuoskaudų dėl auditoriaus posto neturi
– Na, bet kai kurie konservatoriai neoficialiai kalba, kad to konflikto ir su premjere, ir su kitais partijos lyderiais priežastys yra labai proziškos.
Kad jūs pastaruoju metu ėjote va bank įsižeidęs dėl to, kad nebuvote paskirtas į Europos Audito Rūmus.
Esą nuo tada, tarkim, nuo praėjusio pavasario, kai šitos kalbos dėl kandidatūros suintensyvėjo, jūs kažkaip esą ėjote daugiau į tokias konfliktines situacijas, galbūt rodėte partijai kažkokį nepasitenkinimą tam tikrais klausimais ir panašiai. Ar tikrai taip buvo?
– Tai yra praeitas etapas ir dėl to neturiu jokių nuoskaudų.
Vyriausybė, prezidentūra ir Seimas patvirtino absoliučia dauguma balsų, dideliu pasitikėjimu Laimą Andrikienę, mano kolegę, kuri yra signatarė, aukšta profesionalė, labai gerai išmananti savo sritį.
