Lietuvos atstovavimo klausimą per antradienį Seime vykusią spaudos konferenciją iškėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis.
„Kaip žinome, vienas aktualiausių klausimų Europos Sąjungoje šiuo metu yra vakcinų tiekimo šalims narėms klausimas. Ir mūsų šalyje šis klausimas dar kartą apnuogino atstovavimo Europos vadovų taryboje problemą. Taip pat palietė valdžios pasidalijimo šalyje problemą“, – kalbėjo jis.
M.Maldeikio vertinimu, ES lygiu aptariamus klausimus turėtume priimti ne kaip užsienio, o vidaus politikos dalį.
„Europos Sąjungos klausimai yra šalies vidaus klausimai, nes Europos Sąjungą priimame ne kaip užsienio politiką, o kaip savo vidaus politikos tęsinį“, – dėstė jis.
Ragina susitarti, o ne keisti teisės aktus
Kalbėdamas apie vakcinaciją nuo COVID-19, Seimo narys pažymėjo, jog už tai Lietuvoje atsako premjeras ir sveikatos apsaugos ministras, o su tuo susijusius klausimus EVT esą kelia ir sprendžia prezidentas.
„Keistas valdžių pasidalijimo principas, kai sprendimą priima viena valdžios šaka, o atsakomybę neš kita“, – stebėjosi M.Maldeikis.
Jis taip pat kritikavo ir būdą – susiformavusią tradiciją, kai EVT Lietuvai įprastai atstovauja prezidentas.
„Tai ne tiek teisės, o daugiau nusistovėjęs bajoriškų laikų lygio klausimas, kai viena valdžios institucija perleidžia savo kompetencijas kitai tiesiog atsisėdę prie stalo ir susitarę. Tai nėra geriausias pavyzdys to, kaip mes turėtume tvarkytis valstybėje“, – komentavo konservatorius.
Paklaustas, gal atstovavimo EVT klausimą visgi reikia reglamentuoti teisės aktuose, M.Maldeikis su tuo nesutiko.
„Teisės aktų šiuo metu tikrai nereikia. <...> Aš norėjau iškelti klausimą tam, kad mes pamatytumėm, kad yra problema, kurią mes turėtumėm spręsti“, – teigė jis.
Tikiu šioje fazėje jų susitarimu.
„Tikiu gera valia tiek prezidento, tiek ministrės pirmininkės noru įsitraukti į tų klausimų sprendimą. Tikiu šioje fazėje jų susitarimu“, – pridūrė M.Maldeikis.
Tiesa, jis taip pat pasvarstė, jog ateityje šis klausimas galėtų spręstis ir Konstituciniame Teisme.
P.Auštrevičius siūlė Vyriausybei stiprinti galias
Liberalų sąjūdžio narys, europarlamentaras Petras Auštrevičius antrino M.Maldeikiui teigdamas, jog ES lygiu sprendžiami klausimai yra integrali šalies vidaus politikos dalis.
„Mes galime kelti klausimą, kokiai valdžios institucijai Lietuvoje, aš kalbu apie vykdomąją valdžią, priskirti europinės politikos koordinavimą. Ar tai turėtų būti Užsienio reikalų ministerija, ar ministro pirmininko kanceliarija.
Kai kuriose valstybėse mes matome vicepremjero instituciją, kuris kuruoja europinę politiką, ir tuo būdu integraliai sujungia vidaus interesus ir Europos Sąjungos interesus“, – svarstė jis.
Europarlamentaro vertinimu, prezidentas, dalyvaudamas ES viršūnių susitikimuose, susiduria su iššūkiais, kai sprendžiami ekonominiai ar kiti svarbūs klausimai, paskui jis esą neatsiskaito Seimui.
„Mano pasiūlymas Vyriausybei stiprinti savo galias šioje srity, ir logiška būtų turėti vicepremjerą, ar atskirą aukštą pareigūną ministro pirmininko kanceliarijoje, atsakingą už šių reikalų koordinavimą“, – siūlė P.Auštrevičius.
Logiška būtų turėti vicepremjerą, ar atskirą aukštą pareigūną ministro pirmininko kanceliarijoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui, buvęs Europos Komisijos narys, socialdemokratas Vytenis Andriukaitis aiškino, jog nuo tada, kai į EVT deleguojamas tik prezidentas, pažeidžiama Konstitucija.
„Man visiškai aišku, kad ten, kur yra vidaus politikos klausimai ir kurie išplaukia iš Lietuvos Konstitucijos ir Europos Sąjungos Lisabonos sutarties, pagrindinė kompetencija yra premjero ir jis gali pasitelkti ministrą.
O ten, kur, pagal Konstituciją, prezidentas sprendžia užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo, užsienio politikos, saugumo ir gynybos aspektais galėtų dalyvauti ir Respublikos Prezidentas“, – siūlė jis.
V.Sinkevičius: į EVT gali vykti tik prezidentas
Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas V.Sinkevičius V.Andriukaičiui paprieštaravo.
Jis teigė, kad ES teisė nereguliuoja, kas turėtų atstovauti šaliai ES viršūnių susitikimuose, valstybės dėl to esą apsisprendžia pačios.
O užsienio politika, pasak teisininko, gali būti suprantama plačiai – kas bent kiek susiję su kitomis valstybėmis, Lietuvos naryste ES ir sprendimais, priimamais jos institucijose.
Prezidentas turi teisę dalyvauti visuose EVT posėdžiuose, nepaisant to, kokie klausimai nagrinėjami.
„Iš Konstitucijos kyla, kad prezidentas turi teisę dalyvauti visuose EVT posėdžiuose, nepaisant to, kokie klausimai nagrinėjami, ir tokia jo teisė negali būti suvaržyta, ar apribota įstatymais, ar kitais teisės aktais. Tai dera su EVT paskirtimi ir jos funkcijomis“, – kalbėjo V.Sinkevičius ir pažymėjo, jog EVT nepriima teisės aktų, o formuoja bendrą ES darbotvarkę visose politikos srityse.
V.Sinkevičiaus vertinimu, į ES viršūnių susitikimus gali vykti tik prezidentas. O ministras pirmininkas esą gali vykti tada, kai tai daryti prezidentas atsisako.
V.Sinkevičiaus įsitikinimu, būtų labai sunku reglamentuoti, kada EVT Lietuvai turėtų atstovauti premjeras, kada prezidentas, ir tai vargu, ar derėtų su Konstitucija.
Tiesa, jis pabrėžė, jog tai – ne tik teisinis, bet ir politinio susitarimo, įtakų pasidalijimo tarp valdžių klausimas.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška teigė tikėjęsis, jog prezidentas pats pasiūlys premjerei Ingridai Šimonytei dalyvauti EVT, kai čia sprendžiami su vykdomąja valdžia susiję klausimai.
„Manau, tai yra prezidento galioje išspręsti šitą problemą. Jeigu ji neišsispręs, matyt, Seimas turės imtis iniciatyvos“, – pasvarstė A.Januška.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė anksčiau nurodė, jog dabartinė tvarka dėl delegavimo į EVT „veikia gerai ir galėtų toliau veikti“.
Pasak jos, siūlymas į ES viršūnių susitikimus deleguoti ne prezidentą, o premjerą yra nepagrįstas nei konstituciškai, nei atsižvelgus į susiklosčiusią praktiką, sukeltas dirbtinai, siekiant vidaus politikos tikslų.
Gruodį interviu BNS premjerė I.Šimonytė sakė, kad „artimiausiu metu nemato priežasties“ keisti Lietuvos atstovavimą ES.
