„Visai Europos Sąjungai tai yra labai mažai, nes greičiausiai tokiu atveju gali palaikyti pranešimų spaudai srautą už tokius pinigus, bet rimtoms atsakomosioms priemonėms 800 tūkst. eurų yra lašas jūroje“, – BNS sakė VU Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius.
Anot jo, nors 800 tūkst. eurų yra per mažos lėšos, jog būtų galima pasiekti aukštų rezultatų, tačiau šis žingsnis rodo bendrijos politinį suvokimą apie trečiųjų šalių dezinformacijos pavojų.
„Gerai, kad jie numatė lėšas tame biudžete. Gerai, kad jie tai pripažįsta ir išskiria. Yra politinis suvokimas. Šioje vietoje susiduriame su dar vienu paprastu dalyku. Kai lyginame biudžetus. Pavyzdžiui, Rusijos ir Europos Sąjungos medijų, mes truputėlį atliekame nesąžiningą lyginimą. Rusijos medijos kanalai yra skirti žiniasklaidinio, pramoginio turinio kūrimui, o Europos Sąjunga komunikaciją vykdo labai siaurais kanalais, neturi savo žiniasklaidos priemonių ir neužsakinėja savo filmų ar laidų“, – kalbėjo M.Martišius.
„Viena pusė investuoja į turinio kūrimą milijonus, o čia tik 800 tūkst. eurų per metus, tai mes turėsime rezultatą, kad ta pusė, kuri įdės daugiau pinigų, pastangų, idėjų bus labiau matoma, girdima ir paveiki negu ta pusė su 800 tūkst. eurų“, – pridūrė jis.
ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryba šeštadienį priėmė 2018 metų bendrijos biudžetą. Jame numatyti 800 tūkst. eurų strateginei komunikacijai, skirtai kovai su trečiųjų šalių dezinformacija.
2015 metų kovą Europos Vadovų Taryba nusprendė, jog bendrija turi kovoti su trečiųjų šalių dezinformacija ir duoti atkirtį Rusijos vykdomoms dezinformacijos kampanijoms.
Tų metų pradžioje iniciatyvą kovoti su Rusijos „dezinformacijos ir propagandos“ kampanija iškėlė Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai.
