– Vyriausybė nusprendė skirti beveik 4 mln. eurų nuo karo nukentėjusiems pabėgusiems ukrainiečiams priimti. Ministre, kokį skaičių žmonių mes galime priimti skirdami 4 mln. eurų?
– Na, pirmiausia aš norėčiau šitoje vietoje šiek tiek atsiriboti nuo finansinių perspektyvų ir pasakyti, kad Lietuva, Lietuvos institucijos, o labiausiai – susitelkę Lietuvos žmonės demonstruoja ypatingai didelį solidarumą. Ir tiek mūsų brolių, ukrainiečių, kiek bėgs nuo karo savo tėvynėje ir išreikš norą prisiglausti Lietuvoje, tiek turime ir priimti. Sočiau, mažiau sočiai – tiek, kiek galėsime skirti kaip valstybė paramos ir pagalbos, tiek ir skirsime, bet laukiami žmonės, nuo karo bėgantys į Lietuvą, turėtų būti visi.
– Bet tie 4 mln. eurų – kokiam skaičiui planuojama? Vis dėlto pirminis priėmimas yra svarbus.
– Taip, žinoma. Mes dabar esame paskaičiavę, kad šie 3,3 mln. eurų turėtų užtikrinti pasitikimo, pirmąjį atvykimo į Lietuvos valstybę etapą. Už šituos pinigus bus remiamos nevyriausybinės organizacijos, kurios bursis į tam tikras mobilias komandas, nes matome, kad žmonės, kurie atvyksta, jie visų pirma yra patyrę labai didelį psichologinį ir emocinį šoką, tai ir psichologinė parama, ir vertimai, ir teisinės konsultacijos, nukreipimas, palydėjimas, registracija, taip pat maitinimas, medikamentai bus užtikrinami iš šių pinigų.
Apie 150 tūkst. eurų bus skiriama nevyriausybinėms organizacijoms formuoti mobilias komandas, taip pat maitinimui organizuoti – beveik 2 mln. eurų, higienos (priemonėms) ir kitiems žmonėms reikalingiems medikamentams įsigyti – beveik 900 tūkst. eurų. Esame suplanavę turėti tam tikrus trijų dienų maisto davinių paketus – tak skiriame apie 300 tūkst. eurų. Tai šie pinigai yra skirti jau dabar, jeigu matysime, kad yra reikalingos papildomos dotacijos, jos bus taip pat skirtos.
– Ir nėra apibrėžtas tikslus skaičius žmonių, kiek galima aprūpinti būtent šiais pinigais?
– Mes galvojame, kad galima iki 30 tūkst. žmonių, tačiau labai priklauso nuo to, kokie bus poreikiai ir kaip greitai jie atvyks į Lietuvą. Tai ta pinigų suma yra svarbi atsispirti, bet gali kisti dinamiškai – priklausomai ir nuo žmonių poreikio, ir nuo žmonių skaičiaus.
– Ir kokia yra pirmoji vieta, kur jie atvažiuoja? Jeigu oficialiai atvažiuoja, registruojasi. Kur jie pirmiausia glaudžiasi?
– Labai įvairiai. Tikrai matome, kad dažnai žmonės atvažiuoja tiesiai pas savo artimuosius, giminaičius, pažįstamus. Žmonės yra registravę platformoje stipruskartu.lt galimas gyvenamąsias vietas, lygiai taip pat Alytuje, Marijampolėje veikia registracijos centrai.
Tai šiandien matome pagal Migracijos departamento duomenis – registracijos centruose tie žmonės registruojasi iš karto į sistemą, yra atvykę apie 640 žmonių kol kas, neturiu detalizacijos, kiek iš jų yra vaikai, kiek yra suaugę žmonės, bet skaičius dabar yra maždaug toks.
Jie registruojasi migracijos sistemoje ir tada jau prasideda visi kiti procesai. Tačiau nuo pat atvykimo ir registravimosi tiems žmonėms yra užtikrinamas tas pirminis paketas, taip pat sveikatos priežiūra ir galimybė jiems apsigyventi, susigyventi su šita esama situacija, ir tada mes jau planuojame kitus papildomus procesus – tokius kaip statuso klausimas, leidimo gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais klausimas, galimybės dirbti, bendradarbiavimas su Užimtumo tarnyba ir darbdaviais, kaip galėtume tiems žmonėms padėti. Taip pat laukiame įsitraukimo, bendradarbiavimo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kadangi vis tiek turbūt reikia suprasti, kad didžioji dauguma žmonių bus moterys, šeimos, vaikai, kuriems reikės ir papildomų edukavimo paslaugų.
– Girdime, kad yra žmonių, kurie patys atsiveža ukrainiečius. Arba tiesiog paskambina, pasiūlo – sako, žiūrėkite, mes bendravome 2014 metais, nuomojome jums butą, atvažiuokite dabar. Ką daryti tokiems žmonėms – ar būtinai raginti juos užsiregistruoti, kad jie oficialiai gautų kažkokią paramą?
– Aš manyčiau, kad mums yra tikrai labai svarbu, jog žmonės būtų užsiregistravę ir mes žinotume, kur jie yra, kokių paslaugų jiems gali prireikti, kaip jiems geriau padėti.
Tai aš suprantu registravimąsi daugiausia per papildomos pagalbos suteikimą, žinojimą, ar žmonės turi kokių specialių poreikių, ar jiems reikės kažkokių papildomų sveikatos paslaugų, ar vaikams reikalingas švietimas. Yra labai daug aplinkybių, kurios galėtų padėti išspręsti paslaugų teikimą, jeigu tie duomenys apie žmones yra vienoje vietoje. Tai aš tikrai tikiu, kad registravimasis yra svarbus aspektas ir jis yra mums reikalingas būtent dėl pagalbos ir paramos suteikimo. Taip pat jeigu žmogus kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir jį gauna, tai iš karto yra galimybės ir dirbti, taip pat įsijungs papildomas socialinės paramos paketas – žmonėms, kurie gaus leidimą gyventi Lietuvoje. Žinoma, kaip ir tiems, kurie jau atvyksta su galiojančiomis vizomis ar Šengeno pasais.
– Per kiek laiko galima gauti leidimą gyventi Lietuvoje, kokia yra procedūra?
– Migracijos departamentas ir Vidaus reikalų ministerija tikrai daro viską, kad (tai vyktų) kuo greičiau. Mes girdėjome turbūt vakar ir raginimus, kad jeigu yra galimybės, maksimaliai Lietuvos piliečiams atlaisvinti Migracijos departamento darbo resursus ir išteklius, kad kuo greičiau būtų galima tiems žmonėms padėti gauti leidimus.
Mes esame kalbėję maždaug apie 24 darbo dienų terminą, bet, žinoma, viskas priklausys nuo to, kiek bus žmonių. Kol žmonių yra nedaug, turbūt tuos leidimus galima mechaniškai sutvarkyti ir greičiau, bet viskas priklausys nuo to, kiek bus besikreipiančių ir kokie bus Migracijos departamento pajėgumai ir resursai.
Kol kas, kol nėra daug žmonių, tas yra paprasčiau daryti, bet norisi sukurti tokį algoritmą, kuris veiktų užtikrintai, tvariai ir tada, kai atvykstančių žmonių skaičiai augs.
– Kiek vaikų gali priimti Lietuvos darželiai? Ar tai yra irgi numatyta?
– Kol kas apie konkrečius skaičius su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesame kalbėję dėl darželių. Bet čia turbūt yra svarbus ir kitas aspektas ir kitas momentas, kurį norėčiau paliesti, kad Lietuva tikrai sulauks ir nelydimų nepilnamečių, kurie atvyks be savo tėvų arba gerų žmonių valia, gali visokių įvairių gyvenimiškų situacijų atsitikti ir atsirasti.
Tai mums yra tikrai labai svarbu, kad mes žinotume, kur tie vaikai yra, ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, visų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo padaliniai pasiruošę tą informaciją turėti. Vaikams Lietuvoje turi būti priskirti globėjai, nes be globos nelydimas nepilnametis Lietuvoje neturėtų ir negalėtų būti, vis tiek atstovas turi būti. Procedūros ir procesai skirti globą bus supaprastinti, tą esame jau sutarę su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Tačiau yra labai svarbu, kad tas noras padėti, noras pasirūpinti visgi būtų užtikrinamas tam tikromis paslaugomis, kurios yra reikalingos nepilnamečiams vaikams.
– Ar jau yra nepilnamečių, atvykusių pavieniui? Aš esu girdėjusi istoriją, kad 16 metų mergina, kuri neturi tėvo, o mama fronte, yra Lietuvoje, bet čia galbūt neoficiali tokia istorija. Ar oficialiai yra užsiregistravusių?
– Galiu pasakyti tiek, kad yra nelydimų nepilnamečių jau Lietuvoje. Ir turbūt, kad tų nelydimų nepilnamečių mes turėsime ir daugiau.
– O kalbant apie mokyklas – kaip vaikai gali greitai, kad jie kuo mažiau atitrūktų nuo gyvenimo, nuo mokymo proceso, pradėti mokytis?
– Čia jau yra visgi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos laukas, tikrai daug dirbame ir intensyviai, turime susijungimus kas antrą dieną ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, ir su visomis institucijomis, tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Migracijos departamentu, Vidaus reikalų ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kad mes matytume tą vaizdą ant žemės tokį, koks yra dabar, ir kad kuo labiau pagreitintume procesus, kaip galėtume teikti paslaugas.
Kol kas, kol nėra daug žmonių, tas yra paprasčiau daryti, bet norisi sukurti tokį algoritmą, kuris veiktų užtikrintai, tvariai ir tada, kai atvykstančių žmonių skaičiai augs.
Tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu tikrai dirba tuo klausimu. Aišku, mokyklos, priešmokyklinis ugdymas yra ir savivaldybių savarankiška, deleguota funkcija, tai savivaldybės pačios daug dalykų gali inicijuoti, gali prisidėti, padėti, ir matome labai proaktyviai veikiančių savivaldybių, kurios jau dabar siūlo sprendimus, kaip integruoti kuo daugiau vaikų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šitoje temoje tikrai telkia visus, ir aš tikiu, kad mums pavyks užtikrinti kuo greitesnį vaikų integravimąsi į švietimo sistemą, bet lygiai taip pat reikia suprasti, kad tos emocinės traumos, ta patirtis, baisi karo patirtis taip pat reikalauja ir tam tikro psichologinio dėmesio, emocinio komforto, tai tas pirminis etapas visgi turėtų būti skirtas adaptacijai ir tam, kad žmonės būtų tinkamai sutikti, pasitikti ir tada gautų visas kitas reikiamas paslaugas.
– Per kiek laiko Jūs tikitės atsakymo, kokios yra galimybės, iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos?
– Kol kas mes turime, kaip ir minėjau, nedidelį kiekį vaikų, tai tas galimybes, kokias turės ir kokias inventorizuos, aš manau, kad mes artimiausiu metu turėsime. Tačiau visas procesas priklausys visgi nuo to, kiek tų žmonių atsiras ir kiek jų bus.
Dabar yra toks daugiau teorinis pasiruošimo etapas, kuriame mes esame, bet geras pasiruošimas užtikrina tam tikrą sėkmę įgyvendinimo, kai tų žmonių bus daugiau atvykusių.
– Savaitgalį masiškai žmonės rinko paramą, ką turėjo, ko reikėjo, ir buvo netgi nutrauktas rinkimas laikinai dėl to, kad užteko tiek, kiek surinkta, bent jau tam kartui. Ar ta pagalba, Jūsų žiniomis, pasiekė Ukrainos – Lenkijos pasienį?
– Pasienį tai tikrai pasiekė, turiu ir žinias, ir esu užtikrinta. Dabar turi jau įsijungti kiti mechanizmai, kaip pasieks ta parama Ukrainos žmones, tačiau mes matome, kad tikrai yra labai didžiulis poreikis, labai daug pažeidžiamų grupių, matome visi tuos vaizdus ir suprantame, kiek daug paramos reikia Ukrainos žmonėms.
Vakar turėjome susitikimą su Lenkijos socialinės apsaugos ministre, taip pat su kolegomis latviais ir estais, ir sutarėme turėti jungtinį kreipimąsi į Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurą su prašymu organizuoti saugų humanitarinės pagalbos teikimą Ukrainos žmonėms, tai šis jungtinis kreipimasis, tikiu, kad artimiausiu metu – mūsų keturių valstybių – bus pasirašytas.
Ir tikrai yra daug iššūkių pasienyje, Lenkijos valstybė daro viską, ką gali, tikrai puikiai tvarkosi su tokia sudėtinga situacija, tačiau manau, kad ir Jungtinių Tautų dėmesys greitesniam ir saugesniam užtikrinimui tos pirminės humanitarinės pagalbos, kuri gali greičiau pasiekti Ukrainos žmones, yra labai svarbus.