Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 06 21 /12:00

M.Navickienė: norime labiau išgryninti Užimtumo tarnybos misiją

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori labiau išgryninti Užimtumo tarnybos misiją – ar tai turi būti įstaiga, mokanti papildomą socialinę paramą, ar padedanti susirasti darbą. Monika Navickienė taip pat mano, kad jauni žmonės iki 25 metų neturėtų itin greitai gauti ilgalaikio bedarbio statuso, kaip yra dabar.
Užimtumo tarnyba
Užimtumo tarnyba / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Pasak ministrės, didelis registruotų bedarbių skaičius Lietuvoje gali būti dėl neveikiančios perkvalifikavimo tvarkos arba paskatų trūkumo.

„Esame diskusijų etape, bet turiu užsibrėžtą tikslą, kad Užimtumo tarnyba labiau išsigrynintų misiją. Norime sau atsakyti į klausimą – kodėl vis dar mums nepavyksta subendrinti laisvų darbo vietų poreikio ir tų žmonių, kurie šiandien yra registruoti Užimtumo tarnyboje“, – žurnalistams pirmadienį sakė Monika Navickienė.

„Panašu, kad tai yra dėl kvalifikacijos neatitikimų, tai yra, kad arba netaiklus mūsų perkvalifikavimo mechanizmas, arba žmonės neturi paskatų keisti savo kvalifikaciją ir eiti į laisvas darbo vietas (...) Jeigu tų realių paskatų neturi, tai klausimas, ar Užimtumo tarnyba šiai dienai yra papildomos socialinės paramos teikimo įstaiga, ar tai yra institucija, kuri turėtų atlikti savo misiją – surasti darbą, – svarstė ji.

Ministrės teigimu, vis dar didelį registruotų bedarbių skaičių galėjo lemti ir darbo paieškos išmokos. Pasak M.Navickienės, bedarbių galėtų sumažėti, jei privalomas sveikatos draudimas būtų prieinamas visiems žmonėms, kurie neturi pajamų, bet gyvena ir yra registruoti Lietuvoje.

„Jis galėtų priklausyti universaliu būdu, nepriklausomai nuo to, ar jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jei dėl šito klausimo pavyktų susitarti su Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija, manome, kad Užimtumo tarnyboje liktų daugiau tų žmonių, kurie turi realias paskatas ieškoti darbo“, – sakė M.Navickienė.

Registruotas nedarbas šalyje siekia 13,8 proc. – bedarbių skaičius siekia 239,5 tūkst.

Ministrė: jaunimas neturėtų itin greitai gauti ilgalaikio bedarbio statuso

Jauni žmonės iki 25 metų neturėtų itin greitai gauti ilgalaikio bedarbio statuso, kaip yra dabar, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Pasak M.Navickienės, jiems svarstoma ateityje pasiūlyti papildomų priemonių įsidarbinant.

„Man atrodo, kad jauni žmonės neturėtų taip greitai gauti ilgalaikio bedarbio statuso, kaip gauna dabar, nes jaunas žmogus kartais ir eksperimentuoja su savo profesijomis, jam vienas, kitas pasiūlymas gali netikti. Bet iš karto jį įtraukti į ilgalaikių bedarbių sąrašą turbūt nereikėtų“, – sakė M.Navickienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Monika Navickienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Monika Navickienė

Anot jos, problema yra ne tik jaunimo nedarbas, bet ir motyvacija bei paskatos jauniems žmonėms dirbti.

„Galvojame apie papildomas priemones, skirtas jaunimui, tačiau vasaros sezonu, mūsų manymu, jaunimo nedarbo problema turėtų šiek tiek savaime spręstis, todėl kad yra sezoninio darbo galimybės papildomos“, – teigė ministrė.

Ji teigė, kad jaunimo nedarbas vasarą, kai yra sezoninių darbų, kiek sumažėja, o rudenį bus svarstoma, kaip jaunus žmonės įtraukti į darbo rinką arba suteikti daugiau persikvalifikavimo galimybių.

Restoranų ir viešbučių asociacija praėjusią savaitę tvirtino, kad šiame sektoriuje, kuriame daugiausia dirba jauni žmonės, sunku rasti darbuotojų ne tik dėl abejonių dėl jo ateities, bet ir dėl Darbo kodekso nuostatų, kurios leidžia dirbti kitame darbe, esant prastovose.

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad problema nėra tokia didelė.

„Pirmas dalykas, darbdaviai sprendžia, ne patys darbuotojai, ar jie gali likti prastovose. Jeigu darbdavys pasako, kad turi ateiti į darbą, tai jis turi ateiti į darbą ir jam nebėra jokių prastovų“, – žurnalistams sakė V.Šilinskas.

„Kitas dalykas, pačių prastovų irgi mažėja, nes į prastovas darbdaviai gali leisti tik tada, kai darbo nėra dėl karantino ar ekstremalios situacijos apribojimų. Akivaizdu, kad laisvėjant ribojimams, priežasčių leisti į prastovas nebelieka“, – pabrėžė jis.

Akivaizdu, kad laisvėjant ribojimams, priežasčių leisti į prastovas nebelieka.

Eurostatas skelbė, kad jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus mažėjo 8 punktais iki 11,5 proc.

Balandį darbo Lietuvoje neturėjo 101 tūkst. žmonių, iš jų 8 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų.

Ilgalaikiais bedarbiais laikomi asmenys iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs