Mato korupcijos riziką
STT birželio vidury paskelbė, kad atlikusi korupcijos rizikos analizę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus nustatė korupcijos rizikos veiksnius.
„Nustatyta, kad statybos leidimų procesas pasižymi fragmentiškumu, jam stinga koordinavimo ir vientisumo. Vertinant statinio projektus taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, kurios sudaro galimybę statyti ne tai, kas buvo nurodyta dokumentuose.
Analizės metu nustatyta, kad vertinant statinio projektus, taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, dėl to egzistuoja galimybė korupcijos rizikai pasireikšti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taiko nereglamentuotą „faktinio turinio viršenybės taisyklę“, kuri sudaro galimybę nepaisyti teisės aktų reikalavimų ir projektuoti bei statyti ne tai, kas buvo nurodyta statybos dokumentuose.
Pavyzdžiui, taikant šią taisyklę, svečių namai (t. y. komercinės patalpos) projektuojami kaip gyvenamieji namai, nors realiai komercinės patalpos net nebūna statomos“, – rašyta STT pranešime.
Be to, nustatyta, kad dabartinis reglamentavimas sudaro galimybes piktnaudžiauti, nes vietoje naujos statybos gali būti pasirenkama statinio rekonstrukcija. O savivaldybės tarnautojas turi galimybę rinktis: reikalauti iš statytojo, vystytojo ar planuotojo pagrįsti statybos rūšį arba to nedaryti.
Visą analizę galima rasti čia.
Taisykles gina
Ši analizė pristatyta ir Antikorupcijos komisijos nariams. Po pristatymo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigė, kad tai pirmoji tokia išsami analizė, kurioje gerai matosi „sisteminės bėdos, kurios yra“.
Jis taip pat pabrėžė, kad esama ir daugiau dalykų, kur „faktinis supratimas apie žodį rekonstrukcija ar faktinis supratimas apie tai, kas yra aukštas, deja, teisės aktuose yra suformuotas kitaip“.
„Su tais teisės aktų netobulumais turime gyventi ir savivaldybėje atrasti vienokius ar kitokius būdus sąžiningai, visiems vienodai ir pagal vienodus kriterijus vertinti tuos mums teikiamus projektinius sprendimus, pagal kuriuos paskui išduodame statybos leidimus.
Noriu padėkoti, kad pastebėjote mūsų gerąją praktiką – dešimt architektūros taisyklių, kurios tikslina Architektūros įstatyme nustatytus principus. Kadangi mes, kai su architektais diskutuojame konferencijose, tai realiai diskutuojame dėl skaičiaus, kiek mes galime tų kriterijų pasverti. Tai būna du arba trys, o jų yra dešimt“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Jo teigimu, šios taisyklės yra aiškesnės, pagal jas vertinami projektai, kiekvienas statytojas ar architektas gali pasitikrinti, ar patvirtinti projektai atitinka tas taisykles.
Su tais teisės aktų netobulumais turime gyventi ir savivaldybėje atrasti vienokius ar kitokius būdus vertinti teikiamus projektinius sprendimus.
Miesto vyriausiasis architektas pripažino, kad viena taisyklė išties kalba apie faktinio turinio viršenybė virš formos: „Tą pačią taisyklę taiko ir Mokesčių inspekcija apmokestindama veiklas, kai žmonės gyvena komercinėse patalpose, žiūri, ar gyvena, ar ten kokią komercinę veiklą vykdo. Ji gimė iš teisės aktų netobulumo ir STT tai pažymėjo savo ataskaitoje.
Mes turime daugybę galimybių statyti komercinius pastatus – svečių, poilsio namai, kūrybinės dirbtuvės, viešbučiai ir t.t., kuriuos paskui galima išparduoti atskirais turtiniais vienetais visiškai legaliai. Tada juose legaliai apsigyvena žmonės.
Tai turėdami tokį teisinį neaiškumą mes kaip savivaldybė nusprendėme, kad mes nežinome, ar išparduos, ar neišparduos. Matosi pagal tam tikrus požymius, kad gali būti išparduota. Ir tada tokiems objektams mes taikome tas pačias taisykles, kaip taikytume gyvenamiesiems pastatams pagal STR reikalavimus.“
Rekonstrukcijos samprata
M.Pakalnio teigimu, kitos savivaldybės tokių taisyklių netaiko, tad ten esama pavyzdžių, kaip, tarkim, viename kurorte išparduodami poilsio namai ir juose apsigyvensiantys žmonės neturės nei automobilių stovėjimo vietų, nei želdynų ar vaikų žaidimų aikštelių.
„Labai teisingai buvo paminėta rekonstrukcijos sąvoka – dabar tikrai taip yra, kad po žeme rastus pamatus tu gali rekonstruoti į didelį pastatą. Toks yra teisės aktuose nustatytas rekonstrukcijos traktavimas, nors realiai žmonės tą situaciją supranta kiek kitaip.
Tai, mano supratimu, yra nesisteminio požiūrio į skirtingus teisės aktus rezultatas. Nauja statyba ar rekonstrukcija, šitas klausimas labai dažnai sprendžiamas tiek nustatant galimybes statyti valstybinėje žemėje. Tas dalykas dabar turbūt išsisprendė su paskirties keitimo apmokestinimu.
Tačiau dar lieka daugybė atvejų, kai rekonstruojamiems pastatams taikomi vienoki reikalavimai, o naujai statybai kitokie“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Labai teisingai buvo paminėta rekonstrukcijos sąvoka – dabar tikrai taip yra, kad po žeme rastus pamatus tu gali rekonstruoti į didelį pastatą.
Jo teigimu, šiuo metu Aplinkos ministerija rengia Statybų kodeksas, tad tikimasi, kad tokie dalykai bus išspręsti ten.
Ne savivaldybės jėgoms ištaisyti
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis po tokio M.Pakalnio pasisakymo iškėlė klausimą, ar per daugiau nei šešerius architekto darbo metus nebuvo imtasi jokių teisinių priemonių, matant tokius galimus pažeidimus.
Į tai M.Pakalnis atsakė, kad vos atėjęs į šias pareigas surinko duomenis apie išduotus leidimus statyti svečių namus ir viešbučius Vilniaus mieste, kurie vėliau būtų išparduodami kaip butai. Esą buvo kreiptasi ir į Statybų inspekciją, ir į prokurorus, tačiau rezultatas buvęs „nulinis“ – keletas nubaustų statytojų ir tiek.
„Buvo pasakyta, kadangi tuose namuose viskas padaryta pagal gyvenamiesiems namams taikomus reikalavimus, tai niekas nenukentėjo. Dėl to kažkokių baudų ar keitimų taikyti negalima. Taigi tokio lygio problemos sistemiškai sprendžiamos nebuvo. Klausimas, kiek iš viso jas galima išspręsti, nes tai susiję su tam tikrų žmogaus teisių ribojimais.
Galima arba tikrinti, ar kas nors nuolat negyvena svečių namuose ir bausti tuos, kurie gyvena. Arba galima uždrausti pardavinėti tokį turtą dalimis – jei pastatei svečių namus, tai juos ir turėk. Bet kai pakalbi su žmogaus teisių specialistais, jie tai mato kaip žmogaus teisių į nuosavybę apribojimą, jei negali tos nuosavybės išparduoti dalimis.
Mano manymu, tai ne savivaldybės jėgoms tokias problemas įveikti, reikia platesnės diskusijos, ką daryti“, – tikino M.Pakalnis.
Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė teigė, kad šiuo metu vykdoma Architektūros įstatymo analizė, galvojama apie šio įstatymo peržiūrėjimą.
Paklausta, per kiek laiko galėtų būti parengtas Statybos kodeksas ir kiti teisės aktų patobulinimai, D.Veličkaitė-Matusevičė teigė, jog ministerija tikisi per rudenį projekto eskizą parengti, kitų metų pradžioje jau galėtų būti pateiktas projektas derinimas.
Infostatybos tobulinimas esą irgi numatomas artimiausiu metu, finansavimas tam jau skirtas.
