Diplomatijos vadovas ragino siekti „realios pažangos“ Baltarusijos ir JAV santykiuose.
Per susitikimą tviskančiuose Nepriklausomybės rūmuose Minske M.Pompeo sakė A.Lukašenkai, kad šio susitikimo reikėjo laukti „per ilgai“ ir pridūrė, kad Vašingtonas norėtų kurti su Baltarusija glaudesnius ryšius.
„Esame tikri, kad kartu galime pasiekti realios pažangos kiekvienoje mūsų santykių dimensijoje“, – pridūrė jis.
Pasak M.Pompeo, Vašingtonas nesiekia versti Minsko rinktis tarp Vakarų ir Rusijos.
„Palaikote ilgalaikius [santykius] su Rusija, tačiau mes nekalbame apie pasirinkimą tarp mūsų ir jų“, – pažymėjo JAV diplomatijos vadovas.
Sekretorius taip pat pareiškė, kad Vašingtonas sveikina Baltarusijos pastangas kovojant su terorizmu.
„Vertiname jūsų pastangas šia linkme ir tikimės, kad galime toliau plėtoti mūsų santykius šiuo atžvilgiu“, – pabrėžė jis.
Tuo metu autoritariškas A.Lukašenka sakė M.Pompeo, jog „labai gerai, kad surizikavote atvykti į Minską po įvairių nesusipratimų tarp Baltarusijos ir JAV“.
M.Pompeo apsilankė Minske per savo kelionę užsienyje, prasidėjusią sausio 29 dieną ir truksiančią iki vasario 4-osios. Jis jau lankėsi Didžiojoje Britanijoje ir Ukrainoje, o po vizito Baltarusijoje nuvyks į Kazachstaną ir Uzbekistaną. Valstybės sekretorius turėjo išvykti šios kelionės sausio pradžioje, bet ji buvo atidėta dėl paaštrėjusios padėties Vidurio Rytuose.
M.Pompeo yra aukščiausio rango JAV pareigūnas, apsilankęs Baltarusijoje nuo šio šimtmečio pradžios. Jo pirmtakas Jamesas Bakeris viešėjo Baltarusijoje 1991 metais, o dar po trejų metų į Minską su vienos dienos vizitu buvo atskridęs JAV prezidentas Billas Clintonas.
Baltarusijos sostinėje pernai rugpjūtį taip pat viešėjo tuometis JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas. Su juo susitikęs A.Lukašenka pareiškė, kad jo šalis pasirengusi pradėti santykius su Vašingtonu „nuo naujo lapo“ ir pavadino J.Boltono vizitą istoriniu.
Vėliau, rugsėjo mėnesį, į Minską atvyko JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas politiniams reikalams Davidas Hale. Tuomet abi šalys pareiškė nusprendusios atkurti diplomatinius santykius ambasadorių lygiu.
Pastaraisiais metais Minskas ir Vašingtonas palaipsniui mezgė aukšto lygio kontaktus. Tuo pačiu metu Jungtinės Valstijos tebetaiko sankcijas baltarusių naftos koncernui „Belneftechim“.
JAV įvedė sankcijas Baltarusijai 2006–2008 metais už žmogaus teisių pažeidimus ir demokratijos varžymą. Abi šalys atšaukė savo ambasadorius ir iki minimumo sumažino atstovybių darbuotojų skaičių. Vėliau abiejų šalių misijoms pradėjo vadovauti žemesnio rango pareigūnai – reikalų patikėtiniai.
Dabar Vašingtonas sako norįs „normalizuoti“ ryšius su Minsku, o A.Lukašenka siekia atsvaro santykiams su didžiąja kaimyne Rusija – Minsko pagrindine sąjungininke ir energijos išteklių tiekėja.
Tačiau Maskva pageidauja dar labiau padidinti savo įtaką Baltarusijai.
Rusiją ir Baltarusiją sieja formali sąjunga, jos glaudžiai bendradarbiauja prekybos ir gynybos srityse, bet Kremlius ragino pereiti prie dar glaudesnės integracijos.
A.Lukašenka savo ruožtu priešinosi visaverčiam šalių suvienijimui, o pastaruoju metu taip pat stengėsi sumažinti beveik visišką Baltarusijos priklausomybę nuo rusiškos naftos.
M.Pompeo sakė, kad ilgai trukusi Baltarusijos diplomatinė izoliacija turėtų greitai baigtis.
„Neilgai trukus čia turėsime savo ambasadorių“, – kalbėjo jis.
Sankcijas, nuo 2006 metų skelbtas Baltarusijai už „fundamentaliai nedemokratiškus rinkimus“, taip pat politinius persekiojimus, areštus ir disidentų dingimus, Vašingtonas 2016-aisiais pradėjo švelninti, bet dar nėra visų jų atšaukęs.
M.Pompeo ragino „didžiąsias Amerikos verslo įmones“ kurti stipresnius ekonomikos ryšius su Baltarusiją ir vadino šią šalį „puikia galimybe“.