Kaip skelbė 15min, kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nario M.Puidoko vardu publikuotu straipsniu portale alkas.lt buvo paviešintas mergaitės brolio atsiųstas raštas, kuriame atskleidžiama nepilnametės tapatybė.
Tuomet M.Puidokas savo kaltės kratėsi.
„Reikia klausti alkas.lt, ką jie ten prisegė. Jie turėjo tą žinoti ir to nedaryti“, – kalbėjo jis.
Atsiuntė klausimus
Dabar pats M.Puidokas ėmėsi žiniasklaidos veiklą prižiūrinčių institucijų vaidmens. Penktadienį vakare 15min pasiekė M.Puidoko oficialus raštas su klausimais.
M.Puidoko raštą skelbiame netaisytą:
„Atsižvelgiant į 2019-01-17d. publikuoto straipsnio „Zelandų pora išvyko be mergaitės: teismas neleido įvaikinti devynmetės ir dėl tarnybos klaidos“ turinį ir remiantis duomenų apsaugos įstatymu bei nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis prašau atsakyti į šiuos pateiktus klausimus:
1. Ar straipsnio turinyje viešindami nenuasmenintą informaciją, pagal kurią galima identifikuoti asmenis tarptautinio įvaikinimo byloje nepažeidėte duomenų apsaugos įstatymo normų? Kitų teisės aktų ar tarptautinį vaikų įvaikinimo procesą reglamentuojančių nuostatų? („Zelandų šeima“, Zelandų šeimos fotonuotrauka, „dėl devynmetės kaunietės“ – nurodydami tikslų amžių ir gyvenamą vietą bei „Kauno globos namų“ – pavadinimą);
2. Kokiais informacijos šaltiniais ar dokumentais remiantis cituojate teismo nutartį vos ne pažodžiui kai byla pagal įstatymą yra konfidenciali, nevieša ir joje teismas neviešino rezoliucinės – nusprendžio dalies?:
- „ teismas zelandų prašymo įvaikinti mergaitę netenkino ne tik dėl jos biologinių ryšių su šeima, bet ir dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos klaidų, kurias teismas įvertino kaip rimtą kliūtį“;
- „Teismo nuomone, lietuvos globėjams nebuvo suteikta galimybė įvaikinti ją vieną, be seserų“;
- „Teismas įvertino aplinkybę, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neišnaudojo visų galimybių vaikui augti kilmės šalyje, savo biologinėje šeimoje, mat nesusisiekė su užsienyje gyvenančiais mergaitės broliais ir neinformavo jų apie seseriai pradėtą tarptautinio įvaikinimo procedūrą“;
- „<...>teismas savo sprendimu pateikia papildomą paaiškinimą ir įveda naują nuosttatą – informuoti visus artimus giminaičius<...>;
- „Teismas konstatavo, kad įstatymo leidėjai iki galo neišsprendė norimo įvaikinti vaiko giminaičių teisių klausimo, ir savo sprendimu atliko ir teisės akto taikymo praktikos formavimą.3
3. Kokia medžiaga (video, audio) ar raštiškais dokumentais remiantis publikacijoje teigiate, kad „mergaitė prieš savaitę teismo posėdyje išreikšdama savo nuomonę, dar kartą patvirtino, kad nori tapti zelandų šeimos dalimi ir gyventi su jais“?;
4. Dėl kokių konkrečių tarnybos klaidų kaip teigiate publikacijoje, teismas neleido įvaikinti mergaitės?;
5. Kokiais socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos ar ministro pavaldžių institucijų(darbuotojų) oficialiais šaltiniais remiatės publikacijoje teigdami, jog „ L. Kukuraitis tikriausiai nebuvo informuotas apie tai, kad tarptautinis įvaikinimas šiuo konkrečiu atveju buvo pradėtas nesilaikant nustatytų procedūrų.“?;
6. Ar kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nepažeidėte visuomenės informavimo įstatymo nuostatų bei reikalavimų, atitinkančių žurnalistę etiką ir ar neįžvelgiate kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų galimų pažeidimų?“.
15min atsakyme M.Puidokui priminė, kad Lietuvoje ne Seimo nariai prižiūri žiniasklaidos veiklą, o šaltinių apsaugą garantuoja Visuomenės informavimo įstatymas:
„Jums, kaip įstatymų leidėjui, turėtų būti žinoma, kad Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad žiniasklaidą įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba taikyti įstatymuose nustatytas prievartos priemones, kuriomis siekiama atskleisti informacijos šaltinį, gali tik teismas motyvuotu sprendimu, kai yra šios sąlygos: atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos.
Taip pat Jums turėtų būti žinoma, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atlieka žurnalistų etikos inspektorius ir kitos įstatyme nurodytos institucijos, o Duomenų apsaugos įstatymo – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, bet ne pavieniai Seimo nariai“, – teigiama 15min atsakyme M.Puidokui.
M.Puidokui pasirodė keista
15min pasiteiravo Seimo nario, kodėl jis ėmėsi institucijų vaidmens ir reikalavimų atskleisti šaltinius ir ar raštu kreipėsi tik į 15min, ar ir į kitas apie teismo sprendimą skelbusias žiniasklaidos priemones.
Seimo narys į klausimus atsakė raštu.
„Raštu dėl informacijos pateikimo kreipiausi tik į 15min.lt, nes būtent ši žiniasklaidos priemonė pirmoji paviešino teismo sprendimą ir kitą informaciją kartu Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų komentarais.
15min.lt teiravausi apie šaltinius, kuriais remiantis buvo rašomas straipsnis, kadangi pasirodė keista, kai oficialiai neskelbta informacija (teismo sprendimas skelbiamas nebuvo) pasirodė žiniasklaidos priemonėje“, – nurodė M.Puidokas.
