Kaune nuskambėjusi į Naująją Zelandiją įvaikinamos mergaitės istorija tapo savotišku smurto prieš vaikus ir vaikų paėmimo iš šeimų istorijos tęsiniu. Į ją, rodos, persimetė ir aktyviausių Seimo narių dėmesys.
Viešojoje erdvėje pasipiktinimą sukėlė mergaitės globėjos kaimynės pateikta įvaikinimo versija, pagal kurią mergaitei teks gyventi tolimoje Naujojoje Zelandijoje. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patikino, kad mergaitei užsienyje šeimos pradėta ieškoti tik dėl to, kad ją globoti ir įvaikinti Lietuvoje niekas nepanoro. Ne visi tuo patikėjo.
Tarp netikinčių ir Seimo narys M.Puidokas. Parlamentaras pats pasišovė ieškoti mergaitei šeimos. Gruodžio 28-ąją Seimo narys paskelbė viešą kreipimąsi, kuriame pranešė sulaukęs įvaikinamos mergaitės brolio Arūno Leščiausko prašymo.
Portale alkas.lt publikuotas M.Puidoko vardu pasirašytas jo straipsnis, kuriame buvo paviešintas ir brolio laiškas.
Jame užtušuotas suaugusio brolio asmens kodas ir tikslus adresas, tačiau atskleista nepilnametės mergaitės tapatybė.
„Kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę, į Vaikų teisių tarnybos (VVTAIĮT) direktorę Aliną Jakavonienę ir į Seimo Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetį dėl galimų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, vykdant devynerių metų mergaitės įvaikinimo procedūrą galimiems įtėviams iš Naujosios Zelandijos.
Į mane, kaip į Seimo narį, kreipėsi pilnametis minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Anglijoje. Jis prašo imtis visų įmanomų teisėtų veiksmų, kad būtų sustabdytas šis galimai neteisėtas jo mažametės sesers įvaikinimo procesas", – rašė M.Puidokas.
15min susisiekus su M.Puidoku ir pasiteiravus, ar jis nemano peržengęs ribas, paviešindamas nepilnametės tapatybę, Seimo narys kiek sutriko ir bandė rasti paaiškinimą.
„BNS buvo kreipimasis išsiųstas. Pačiam tam kreipimęsi nemanau, kad tapatybė buvo atskleista... Dabar pažiūrėsiu“, – sakė „valstiečių“ atstovas.
Patikslinus, kad kalbama apie alkas.lt publikuotą dokumentą, M.Puidokas neturėjo atsakymo, kodėl jis paviešintas. Paklausus, ar pats siuntė šį dokumentą, Seimo narys sakė nežinąs.
„Aš dabar pats žiūriu va tą dokumentą, kur kreipimasis į ministrą. Aišku, tos mergaitės vardas buvo pasakytas paties jos brolio iš Norvegijos video“, – gynėsi jis.
„Reikia klausti alkas.lt, ką jie ten prisegė. Jie turėjo tą žinoti ir to nedaryti“, – savo kaltės kratėsi M.Puidokas.
Seimo narys kėlė versiją, kad jo kreipimąsis paimtas iš naujienų agentūros BNS, o alkas.lt pridėjo šį dokumentą savavališkai.
„Nežinau, kodėl pridėjo“, – gūžčiojo pečiais M.Puidokas.
Pasiteiravus, ar dokumentu galėjo pasidalinti jo padėjėjas, jis suabejojo. „Aš nemanau, aš nemanau. Bet garantuoti negaliu. Aš Vilniuje nebuvau. Siuntė žmogus, kuris Vilniuje buvo. Kai jo paklausiu, galėsiu detaliau atsakyti, kaip ir kas ten buvo“, – teigė M.Puidokas.
Nepilnamečių duomenų apsaugą garantuoja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6-asis straipsnis.
Nepilnamečių asmens duomenis be tų tėvų ar teisėtų atstovų sutikimo draudžia skelbti ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
15min susisiekus ir pasikalbėjus su M.Puidoku po kurio laiko publikuotame dokumente mergaitės vardas ir pavardė buvo užtušuoti.
Siūlo įvaikinti Lenkijoje
M.Puidokas savo straipsnyje ragina griežtinti įvaikinimo užsienyje tvarką ir užkirsti kelią pasipelnymui. Paklausus, kas konkrečiai pasipelno iš įvaikinimo proceso, Seimo narys dūrė pirštu į įvaikinimo agentūras užsienyje.
„Konkrečiai yra visa tvarka vykdoma per tarptautines įvaikinimo agentūras ir sumoka tos poros užsieniečių, kurios nori įvaikinti vaikus, keliasdešimt tūkstančių eurų“, – kalbėjo M.Puidokas.
„Aš nesakau, kad tai nelegalaus pasipelnymo šaltinis“, – atsakė Seimo narys, priminus, kad įvaikinimo agentūros veikia legaliai ir atitinka visas teisines normas.
„Lietuvių šeimoms įsivaikinimas yra sudėtingas procesas, perdėm biurokratizuotas“, – tikino Seimo narys, pridurdamas, kad jam teko bendrauti net su pasiturinčiomis šeimomis, kurios susiduria su sunkumais įsivaikinimo procese.
„Lietuva gali sudaryti su bet kokia šalimi dėl įvaikinimo ir, akivaizdu, kad pirmiausia sutartis turėtų būti sudarytos su šalimis, kurios turi kultūrinių sąsajų su Lietuva, bet ne su Naująja Zelandija“, – teigė M.Puidokas, aiškindamas, kad lietuvių vaikai turėtų būti įvaikinami tokiose valstybėse kaip Lenkija, kuri „artima kultūriniu, religiniu požiūriu".
„Gal geriau turėti įvaikinimo sutartį su kokia Lenkija, kuri mums kultūriškai artima, bet ne su Naująja Zelandija, kuri yra kitame pasaulio krašte“, – sakė jis.
