Koks jus pirmas įspūdis šios kalbos, jos tono?
– Toks, sakyčiau, susikaupęs ir atspindi tai, kas vyksta Europoje šiandien: tai yra karas, tai nėra linksma situacija. Karas perėjo per visas kalbos dalis, nesvarbu, apie ką Ursula von der Leyen kalbėtų: ar kalbėtų apie jaunimą, ar kalbėtų apie energetiką, ar apie klimato kaitą.
Mes matome, kad karas palietė visas Europos gyvenimo sritis, ir tai puikiai atsispindėjo kalboje, kuri, sakyčiau, buvo sutelkta į tai, kas vyksta šiuo metu, į tą multidimensinį karą Europoje, kuris apima tiek energetiką, tiek saugumo, tiek kitas sritis.
Ką dar išgirdome iš kalbos – daroma daug žingsnių transformuoti Europą, bet dabar jau su tam tikru konkrečiu užtaisu reaguojant į karą, bandant atsiriboti nuo Rusijos, bandant kovoti už demokratiją. Ir vėl tai eina per įvairiausias Europos Sąjungos gyvenimo sritis.
– Baltijos šalys buvo paminėtos kartu su Sakartvelu, Moldova, Lenkija, su žurnaliste Ana Politkovskaja ir Baltarusijos opozicija. Buvo paminėtos tame kontekste, kad mes ne pirmus metus sakome, jog atsargiai, žiūrėkite, V.Putinas gali nenurimti. Ar tai pirmas kartas, kada senieji Vakarai mus vadina ne paranojikais, o tais, kurie buvo teisūs?
– Iš tiesų toks jausmas, kad anksčiau mus dažnai išklausydavo, bet toliau išklausymo žingsnių mes nematydavom, tiesiog sakydavo – galbūt jiems tai yra aktualu, bet tikrai čia visai Europai nėra tokios svarbos klausimas.
Tai Baltijos šalys buvo paminėtos net du kartus.
