Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad dauguma šalies savivaldybių yra pasirengusios dalyvauti pertvarkoje, tačiau pasigenda kelių esminių dalykų – aiškumo, kaip įvykdyta reforma atrodytų nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, kaip bus finansuojami pokyčiai, taip pat – konkrečių rodiklių, kaip sveikatos paslaugų prieinamumas pagerės šalies piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena didmiestyje, ar atokesnėje gyvenvietėje.
„Mums tarsi siūloma stebuklinga piliulė ir teigiama, kad ją suvartojus sveikatos paslaugos taps kokybiškos ir laiku prieinamos. Tačiau pradėjus gilintis į šios piliulės aprašymą matome, kad jos numatomas poveikis yra labiau hipotetinis nei pagrįstas išsamiais rodikliais ir analize. Į pagrindinį bet kokių pokyčių klausimą – kas konkrečiai bus geriau žmogui? – iki galo neatsakoma.
Sąmoningai ar ne nutylimi ir galimi šalutiniai poveikiai – ilgesni atstumai iki gydymo įstaigos ir galimai ilgesnės eilės, prarastos darbo vietos regionuose panaikinus ištisus ligoninių skyrius, medikų trūkumas ir panašiai,“ – teigia M.Sinkevičius.
Jis ir kiti savivaldybių vadovai akcentuoja, kad nors savivaldybėms ir siūloma pasirinkti iš kelių skirtingų pertvarkos modelių, derybos dėl šių modelių įgyvendinimo vykdomos nelygiomis sąlygomis – savivaldybėms, kurios pasirinktų nieko nekeisti, žadama nebeskirti reikiamo finansavimo už sveikatos paslaugas, o toms, kurios sutiktų esmines paslaugas perkelti į didesnes ligonines, aiškiai nepasakoma, ar jų gyventojai tikrai galės pas specialistus patekti laiku. Merų teigimu, būtina stiprinti pirminį sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, tačiau abejojama, ar vien tik administracinis ir juridinis šių įstaigų, o taip pat ir ligoninių modifikavimas išspręs esamas problemas.
Savivaldybės iki gruodžio 10 dienos Sveikatos apsaugos ministerijai turi pateikti informaciją apie situaciją konkrečioje savivaldybėje bei savo siūlymus, kaip joje turėtų būti vykdoma (arba nevykdoma) pertvarka.
Tai, pasak LSA vadovo, indikuoja du galimus scenarijus – arba konstruojama chaotiška dėlionė iš 60 skirtingų detalių (nes situacija savivaldybėse ir jų galimybės yra labai nevienodos), arba jau yra nuspręsta visą sveikatos sistemą koncentruoti aplink penkias didžiausias šalies sveikatos įstaigas ir dabar bandoma šį planą įgyvendinti kartu imituojant lygiavertes derybas, paliekant „bendro“ sprendimo iliuziją ir neprisiimant visiškos atsakomybės.
„Savivaldybių politikai jaučia stiprų ryšį su savo gyventojais ir atsakomybę prieš juos, todėl jiems nepriimtina galimybė pirkti katę maiše. Šiuo metu ypač pažeidžiamas ir nualintas sveikatos apsaugos sektorius negali būti pertvarkomas nepagrindžiant labai aiškia nauda ir pasekmėmis,“ – teigia M.Sinkevičius.
Pasak jo, savivaldybės siūlo sveikatos sistemos reformą įgyvendinti pradedant keliais bandomaisiais projektais – atskirose savivaldybėse ar pasirinktame regione. Taip būtų galima nustatyti, kokią konkrečią naudą ši pertvarka suteikia gyventojams, ar iš tiesų jiems lengviau patekti pas specialistus, ar gerėja paslaugų kokybė.
„Jei visi sutinkame, kad sveikata yra vienas svarbiausių mūsų poreikių, nuo kurio priklauso visuomenės gerovė, argi prieš imantis šią sritį iš pagrindų pertvarkyti neturėtume užtikrinti, kad reforma būtų įgyvendinama ypač atidžiai, nuosekliai, įvertinus ir pamatavus visas galimas rizikas bei trūkumus?“ – klausia M.Sinkevičius.
