„Kitų metų Vyriausybės planus savivaldai vertinime su giliu atodūsiu, tikrai jiems neplojame atsistoję. Biudžete ir toliau pasigendame dalykų, dėl kurių mes ilgai ir atkakliai įtikinėjome. Tai liečia tiek rimtus fundamentalius dalykus, tiek galbūt kuklesnius, tačiau ne mažiau svarbius savivaldybėms“, – BNS sakė M.Sinkevičius.
Pasak jo, vienas svarbiausių dalykų, kuris „niekaip nevirsta kūnu“, yra konstitucinio Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimas, savivaldybėms suteikiant daugiau galimybių skolintis, taip pritraukiant naujų investicijų ir skatinant verslą.
Be to, anot M.Sinkevičiaus, naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete numatyta, kad investicijų projektams reikės išleisti maždaug 400 mln. eurų savivaldybių lėšų.
„Mūsų savivaldos finansinis savarankiškumas yra labai menkas, tą patvirtina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, nes turime labai nedaug savarankiškų pajamų šaltinių – mokesčių ir rinkliavų. Tuo metu dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo savivalda negali pasiskolinti, nors mums lėšų reikia ne pravalgymui ar einamosioms išlaidoms, o investicijoms“, – aiškino M.Sinkevičius.
„Jei jau nenorima leisti savivaldai skolintis plačiau, galėtų leisti bent jau pasiskolinti tuos 400 mln. eurų, kurių šiaip ar taip reikės kofinansavimui. Tačiau, matyt, mus išgirs tik tada, kai paaiškės, kad savivalda nevykdo projektų, nes neturi savo kofinansavimo dalies“, – pridūrė jis.
M.Sinkevičiaus teigimu, kaip alternatyva konstitucinio įstatymo pakeitimui galėtų būti Vietos plėtros paskolų ir garantijų fondo steigimas, o tam būtų galima panaudoti ir Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšas.
„Mes prašėme, kad jei jau negalima atlaisvinti fiskalinės drausmės konstitucinio įstatymo pančių, gal būtų galima sukurti Vietos plėtros paskolų ir garantijų fondą. Tačiau panašu, kad bent jau kol kas nesame girdimi“, – tvirtino M.Sinkevičius.
Vyriausybė siūlo leisti savivaldybėms, esant poreikiui, papildomai skolintis iki 1,5 proc. jų biudžetų pajamų. Jei tuo pasinaudotų visos savivaldybės, bendra pasiskolinta suma siektų 53 mln. eurų, tačiau, pasak M.Sinkevičiaus, daugelis savivaldybių galės pasiskolinti tik nedideles sumas.
„Galime paskaičiuoti – tai pačiai Jonavai, kuri yra vidutinio dydžio savivaldybė su maždaug 50 mln. eurų biudžetu, atsiranda galimybė pasiskolinti 750 tūkst. eurų. Šiais laikais su tokia suma nelabai ką nuveiksi“, – sakė Jonavos meras M.Sinkevičius.
Pasak jo, be šių problemų, yra ir daug gyvenimiškų klausimų, kuriuos taip pat reikės spręsti.
„Savivaldybių švietimo skyriai sakys, kad trūksta 28 mln. eurų švietimo pagalbos specialistams finansuoti, žemės ūkio funkcijoms savivaldoje atlikti trūksta 6,1 mln. eurų. Minimali mėnesio alga nuo sausio tikriausiai didės 35 eurais iki 642 eurų ir tai turės tiesioginę įtaką mūsų biudžetams, todėl šios netektys taip pat turėtų būti kompensuojamos“, – teigė M.Sinkevičius.
Lietuvos savivaldybių biudžetų pajamos, įskaitant valstybės biudžeto dotacijas, 2021 metais turėtų siekti 3,554 mlrd. eurų – 8,4 proc. (275,9 mln. eurų) daugiau nei 2020 metais. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos vykdyti turėtų sumažėti 3,1 proc. iki 2,035 mlrd. eurų, tuo metu valstybės biudžeto dotacijos – augti 29 proc. iki 1,519 mlrd. eurų.
„Reikia vertinti teigiamai, kad finansavimas deleguotoms funkcijoms didėja, pirmiausiai dėl mokinio krepšelio, kitą vertus pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti mažėja. Nežinau, kiek reikalus sumaišė koronavirusas ir bendras ekonominis neapibrėžtumas, tačiau gal ne noro ar politinio sutarimo trūksta, o dabartinė ekonominė situacija neleidžia Finansų ministerijai būti savivaldos pusėje“, – teigė M.Sinkevičius.
„Dėsime pastangas, kad nauja Vyriausybė peržiūrėtų savivaldai numatytą finansavimą, tačiau realiai jau esame patyrę, kad valdžių kaita tą situaciją nebūtinai pagerina“, – pridūrė jis.
Vyriausybės teikiamame biudžeto projekte savivaldybėms 2021-aisiais numatyta skirti 1,11 mlrd. eurų tikslinių dotacijų. Šių dotacijų suma yra 104 mln. eurų didesnė nei šiemet, iš jų 83,7 mln. eurų numatyti mokytojų darbo užmokesčiui padidinti. Iš valstybės biudžeto ugdymo reikmėms savivaldybės kitąmet iš viso turėtų gauti 871,9 mln. eurų, savivaldybėms perduotoms valstybės funkcijoms finansuoti – 213,5 mln. eurų, savivaldybių mokykloms, skirtoms specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams – 24,1 mln. eurų.
Valstybės institucijos ir įstaigos iš joms patvirtintų asignavimų numato skirti 409,3 mln. eurų dotacijų savivaldybių vykdomoms funkcijoms – 237,1 mln. eurų daugiau bei 2020 metais. Iš jų 132 mln. eurų ketinama skirti 2020 metų savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms kompensuoti, 157,184 mln. eurų – vietinės reikšmės kelių priežiūrai, 65,98 mln. eurų – investicijoms skirtos pritraukti infrastruktūros plėtrai.
Savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis kitąmet sudarys 46,93 proc., planuojama, kad savivaldybių biudžetams tenkanti GPM lešų dalis kitąmet sumažės 4,9 proc. (84 mln. eurų) iki 1,632 mlrd. eurų.
