Vienintelis mokėjimus su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis Lietuvoje iki šiol atliekantis Šiaulių bankas jau anksčiau pranešė nuo rugsėjo 1-osios nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai bus atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.
„Ir šiuo metu, ir artimiausiu laikotarpiu bus bankai, per kuriuos vyksta ir vyks atsiskaitymai (už tranzitą – BNS), klausimas yra, ar bankai dirbs su konkrečiais klientais: galbūt su vienais dirbs, o su kitais ne“, – antradienį Kaune žurnalistams teigė ministras.
M.Skuodis neatmeta, kad Lietuvai aptarnaujant tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado bus iššūkių, nes šalis privalo užtikrinti, kad galutiniai naudos gavėjai nebūtų įtraukti į sankcionuotų įmonių ar asmenų sąrašus.
„Čia ir atsiranda tam tikra kolizija, kai tranzitas yra galimas, bet jeigu kažkokia Rusijoje veikianti įmonė, kurios savininkai yra įtraukti į sankcionuotų asmenų sąrašus, norės atsiskaityti, natūralu, joks pasaulio bankas tokių atsiskaitymų nepraleis“, – sakė susisiekimo ministras.
Pasak M.Skuodžio, išimtys galimos, tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tikrins kiekvieną atsiskaitymą.
„FNTT yra pasakiusi, kad kiekvieną atsiskaitymą įvertins ir dėl to kažkokių problemų neturėtų būti“, – sakė ministras.
Šiaulių banko vadovas Vytautas Sinius anksčiau sakė, kad priimant sprendimą dėl apmokėjimų už tranzitą jo reikšmės valstybei klausimas nėra vienintelis, bus vertinami ir kiti su rizikų valdymu susiję aspektai.
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) liepos 22 dieną atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, tai padaryta reaguojant į paskelbtas Europos Komisijos gaires.
Šiemet tranzitu geležinkeliais tarp Rusijos ir Kaliningrado per Lietuvą leidžiamų pervežti sankcionuotų prekių vidurkiai, remiantis liepą paskelbtomis EK gairėmis, apskaičiuojami pagal 2019-2021 metais geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį.
