„Iki paskutinės minutės tikėjomės išspręsti per sutartį šitą situaciją, deja, turiu tikrai apgailestauti, laiko neužteko“, – sakė M.Skuodis.
Jis pripažino, kad sankcijų nepavyko įgyvendinti laiku, todėl sako prisiimantis politinę atsakomybę.
Daugiau skaitykite: Birių krovinių terminalo vadovas: „Belaruskalij“ trąšas vežėme ir vešime.
„Premjerę ryte informavau, kad atsižvelgiant į visas politines aplinkybes esu pasiruošęs pasitraukti. Lygiai taip pat informavau ir prezidento patarėją“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė ministras.
Jis teigė kol kas premjerę apie savo apsisprendimą informavęs žodžiu.
M.Skuodis pabrėžė, kad nei jo, nei Vyriausybės pozicija „Belaruskalij“ krovinių klausimu nepasikeitė – šios trąšos per Lietuvą negali važiuoti ir taškas.
„Mano atsakomybė yra tokia, kad nepavyko įgyvendinti tų sprendimų, kuriuos priėmė mūsų partneriai, nepavyko jų įgyvendinti laiku“, – teigė jis.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva tikėjosi, jog sankcijas įgyvendins apmokėjimus vykdantys bankai ir trąšų gabenimas sustos būtent dėl šios priežasties.
„Visą laiką mes laikėmės bazinio scenarijaus, kad finansų institucijos, kurios paprastai yra nelinkusios rizikuoti, įgyvendins sankcijas, dėl to mokėjimai už trąšų gabenimą tiesiog nebus vykdomi ir trąšos sustos“, – aiškino jis.
Ministras pažymėjo lapkričio pabaigoje buvęs informuotas apie tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sulaukė ir dar vieno avansinio mokėjimo už krovinius, kurie būtų gabenami ir gerokai po gruodžio 8 dienos, nuo kurios turėjo įsigalioti JAV sankcijos.
„Nuo to laiko mūsų bazinis scenarijus dėl sankcijų įgyvendinimo pasidarė visiškai kitoks“, – sakė jis.
Tuomet ministerija ir jos teisininkai pradėjo nagrinėti sutartį su „Belaruskalij“ – ar galima avansą grąžinti, ar galima ją nutraukti vienašališkai.
Nepavykus rasti būdų, kaip situacija išspręsti sutartiniu keliu, M.Skuodis sako kreipęsis į Nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją, kad pastaroji įvertintų sutartį šiuo aspektu.
„Mano komanda ministerijoje rengia konkrečius žingsnius, kaip trąšų gabenimą nutraukti“, – pabrėžė jis.
Ministro manymu, vienas iš kelių galėtų būti Seimo priimtas įstatymo lygmens sprendimas, kuris tai draustų, kaip buvo padaryta Astravo atominės elektrinės gaminamos elektros atveju.
„Alternatyva yra Vyriausybės lygmens sprendimas, įpareigojantis mūsų visas įmones nedalyvauti trąšų gabenime“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie „Lietuvos geležinkelių“ vadovo atsakomybę už situaciją, jis tvirtino pirmiausia norintis užtikrinti, kad trąšų gabenimas per Lietuvą sustotų.
„O tuomet, man atrodo, mes tikrai išsiaiškinsim visas detales“, – sakė ministras.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį pranešė informavęs premjerę Ingridą Šimonytę, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra pasiruošęs trauktis iš pareigų.
„Aš suprantu reputacinę žalą Lietuvai“, – savo pasiryžimo motyvus paaiškino jis.
Kiek vėliau I.Šimonytė kolegoms Seime ir žurnalistams sakė, jog kol kas dar nėra apsisprendusi dėl G.Landsbergio likimo ministru. Premjerė taip pat pabrėžė labai vertinanti tai, kad jis politinę atsakomybę laiko aukščiau nei ministro postą.
I.Šimonytė taip pat informavo, kad pasitraukti pasiryžęs yra ir M.Skuodis. Apie savo sprendimą ji žada pranešti kitos savaitės pradžioje.
„Kai aš priimsiu sprendimą, tada ir pasakysiu, ar matau atsakomybę, ar nematau atsakomybės, taip pat kieno čia kur kokia atsakomybė yra“, – sakė ministrė pirmininkė.
Seime trečiadienį paaiškėjo, kad lapkritį, artėjant JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo terminui gruodžio 8 dieną, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ paėmė avansą iš Baltarusijos režimo atstovų. Įmonės vadovas tvirtino, kad apie tai buvo informuotos Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos.
Tuo metu G.Landsbergis tikino, kad Vyriausybė žino tik apie tai, kad įmonė rugsėjo mėnesį paprašė avansinio mokėjimo už spalį, o apie vėlesnius mokėjimus – ne. Jo žiniomis, paskutiniųjų mokėjimų Lietuvos įmonė pati neprašė.
Tai patvirtino ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, kuris tvirtino, kad mokėjimas įvyko automatiškai, vėliau bandyta jį grąžinti, tačiau to nepavyko padaryti.
Paaiškėjus šiai informacijai, Seimo opozicijos atstovai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad Vyriausybė už pinigus pardavė valstybės interesus ir už tai atsakingi ministrai privalo prisiimti atsakomybę. Tokią poziciją išsakė penkių opozicinių frakcijų atstovai.
Dalis valdančiųjų konservatorių teigia, kad atsakomybė už situaciją tenka „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei, o ne ministrams.