„Europos Komisijos pasiūlymas pateiktas jau prieš ketverius metus, tačiau Europos piliečiai ir toliau du kartus per metus privalo keisti laiką. Esu įsitikinęs, kad būtina prisiimti politinę atsakomybę ir pagaliau išspręsti šį klausimą bendru ES sutarimu. Daugybė studijų patvirtino neigiamą sezoninio laiko keitimo poveikį žmonių sveikatai, todėl didžiausią prioritetą turime teikti Europos gyventojų gerovei ir atsisakyti neefektyvaus ir žalingo laiko keitimo“, – rašoma susisiekimo ministro M.Skuodžio laiške, adresuotame EK transporto komisarei Adinai Vălean, ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos infrastruktūros ministrui Jernejui Vrtovecui ir Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pirmininkei Karimai Delli.
Ministras pažymi, kad Lietuvoje vykusios konsultacijos su visuomene ir verslo atstovais parodė, kad nuolatinio laiko įvedimas neturės poveikio ekonomikai, jei laikas šalyje skirsis ne daugiau kaip 2 valandom nuo Vakarų Europos šalių ir jei laiko keitimo bus atsisakoma koordinuotai, t. y. jei ES valstybės narės sutars dėl konkrečios sezoninio laiko atsisakymo datos ir nustatys aiškias informavimo procedūras.
„Akivaizdu, kad nustatyti koordinavimo mechanizmą nebūtų sudėtinga, tai nesunkiai sutvarkoma techniniu lygmeniu. Labai apmaudu, kad ES tokiu paprastu klausimu vis dar negali pasiekti susitarimo net po kelerius metus trukusių diskusijų“, – rašte teigia ministras M.Skuodis.
Europos Komisijos ES mastu surengtose konsultacijose, kuriose dalyvavo 4,6 mln. žmonių, net 84 proc. iš jų pasisakė už tai, kad būtų atsisakyta du kartus per metus keisti laiką.
Šiuo metu ES Taryboje derybos dėl laiko keitimo nutraukimo yra sustojusios. Paskutinį kartą ES direktyvos pasiūlymas panaikinti sezoninį laiką buvo svarstytas 2019 m., kai buvo nuspręsta valstybėms narėms suteikti laiko surengti vidines konsultacijas ir apklausas.
Lietuva, viena pirmųjų ES surengusi parengiamąsias konsultacijas, ragina ES sklandžiai ir koordinuotai spręsti sezoninio laiko keitimo klausimą.
