Paskutinė akcijos diena! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2021 05 29

M.Stankūnas apie COVID-19 situaciją: pradėjome lenkti net optimistinį scenarijų – kodėl?

Kovo pabaigoje buvo paskelbti trys galimi epidemijos vystymosi scenarijai: pesimistinis, vidutinis ir optimistinis. Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesoriaus, Sveikatos ekspertų tarybos nario Mindaugo Stankūno, balandžio pabaiga rodė, kad judame daugiau pesimistinio scenarijaus link, tačiau šiandien matoma, kad tai neįvyko – netgi pradėjome lenkti optimistinį scenarijų. Kodėl taip įvyko?
Mindaugas Stankūnas
Mindaugas Stankūnas / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Įžvalgomis M.Stankūnas pasidalino savo feisbuko paskyroje.

„Šiaudas perlaužė kupranugariui nugarą“ – būtent šiuo rytų filosofijos posakiu ekspertas apibūdino dabartinę koronaviruso situaciją Lietuvoje.

„Dar gegužės 10 d. turėjome 604 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, o dabar iš šio skaičiaus liko tik pusė (323,5). Jei mesteltume akį į naujų COVID-19 atvejų 7 dienų vidurkį, tai tas pokytis dar įspūdingesnis, t.y. nuo 1200 (gegužės 10 d.) iki 495 (gegužės 28 d.).

Stacionare gydomų ligonių skaičius irgi per tą patį laiką ženkliai aptirpo nuo 1120 iki 774“, – rašo M.Stankūnas.

Jis pastebi, kad reanimacijos ir skubios pagalbos skyriuose gydomų COVID-19 ligonių taip pat mažėja, tačiau jų mažėjimas prasidėjo gerokai anksčiau – pikas pasiektas balandžio 28 d., kai tokių pacientų buvo 145, o šiandien jų yra sumažėję iki 93.

„Teigiamų diagnostinių testų procentas siekia 2,8 proc. Tokio skaičiaus mes nematėm nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos. O būtent šis rodiklis yra vienas iš svarbiausių, kuris parodo epidemijos valdymą“, – rašo ekspertas.

Anot jo, šiuo metu nuvilia tai, kad užstrigo mirčių nuo COVID-19 skaičiaus kritimas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas

„Aišku, kad jis nėra toks baisus, koks buvo gruodžio – sausio mėnesį, bet jo kritimas „užstrigo“ kovo mėnesį ir nelabai juda žemyn. Pastarųjų dienų skaičiai lyg rodo kažką optimistiškesnio“, – feisbuke rašo M.Stankūnas.

Pradėjome lenkti optimistinį scenarijų

Kovo pabaigoje buvo pristatyti trys galimi epidemijos vystymosi scenarijai – pesimistinis, vidutinis ir optimistinis.

Toks staigus atvejų kritimas negali nestebinti.

„Balandžio pabaiga rodė, kad mes judame daugiau pesimistinio scenarijaus link (pvz.: balandžio 28 d. buvo nustatyti 1598 nauji COVID-19 atvejai) ir neatmestina galimybė pasiekti 2500–3000 atvejų per dieną ribą.

Tačiau matome, kad tas neįvyko. Maža to, mes pradėjome lenkti ir optimistinį scenarijų, anot kurio mes tokius skaičius, kuriuos matome dabar, turėjome išvysti tik po poros savaičių. Toks staigus atvejų kritimas negali nestebinti“, – rašo M.Stankūnas.

Eksperto nuomone, yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl taip įvyko. Pirmoji priežastis – vakcinacija.

„Jau esu anksčiau minėjęs, kad reikia sulaukti jos „show“ pradžios. Ką gi, jis prasidėjo. Ir šiandien mes turime jau daugiau nei MILIJONĄ pavakcinuotų žmonių. Vakcinavimo tempais tikrai skųstis negalima, tačiau išlieka labai svarbu skatinti rizikingiausių grupių (+65 m.) asmenis tai padaryti“, – rašo LSMU profesorius.

Antroji priežastis – imunitetą įgijusių žmonių skaičius. Anot M.Stankūno, planuota, kad, remiantis Izraelio patirtimi, aiškesnis atvejų kritimas turėtų prasidėti pasiekus 40 proc. vakcinacijos apimtį. Vis dėlto jis prasidėjo gerokai anksčiau, t.y. ties 30 proc. riba.

„Manyčiau tai galėtų būti susiję su tuo, kad yra didesnė natūraliai imunitetą įgijusių žmonių dalis, nei mes žinome oficialiai. Labai tikėtina, kad lapkričio-sausio mėnesiais buvo užsikrėtę ženkliai daugiau žmonių“, – feisbuke rašo Sveikatos ekspertų tarybos narys.

Anot jo, tam, kad sužinotume, kiek koronavirusu išties prasirgo žmonių, reikėtų atlikti sero-epidemiologinio tyrimo pakartojimą.

Trečioji priežastis – nefarmacinės priežastys/karantinas. Anot M.Stankūno, tai suvaidino vaidmenį lėtinant britiškosios (B.1.1.7) atmainos plitimą ir „laimint“ laiko vakcinacijai.

„Vis tik iki dabar nemaža dalis veiklų liko apribotos, o ir nestebėjome žmonių „šturmo“ jas pradėjus laisvinti. Sakykim, kad anot Google mobility report, Lietuvoje prekybos centrų lankymas (darbo dienomis) išlieka -25 proc. nei 2020 sausį. O kiek man teko matyti parduotuvių, tai dauguma laikosi rekomendacijų“, – rašo ekspertas.

Ketvirtoji priežastis, anot M.Stankūno – gausus testavimas. Anot jo, Lietuva jį vykdo intensyviai, šiuo metu – apie 19–20 tūkst. per dieną.

„Vien tik PGR testų yra atliekama apie 13 tūkstančių. Tas padeda anksti nustatyti užsikrėtimo atvejus ir suvaldyti viruso plitimą“, – rašo jis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Penktadienis Vilniaus senamiestyje
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Penktadienis Vilniaus senamiestyje

O penktoji priežastis – oras.

„Nesu tikras jo tiesiogine įtaka, tačiau netiesioginė tikrai jaučiama. Žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, kur užsikrėsti rizika yra gerokai mažesnė“, – rašo LSMU profesorius.

Anot M.Stankūno, šie penki veiksniai lėmė tai, kad esame optimistiniame scenarijuje.

Vis dėlto, rašo Sveikatos ekspertų tarybos narys, labiausiai prisidėjo žmonių sąmoningumas ir kasdienės pastangos.

„Kas galėjo būti tas „šiaudas“ iš paminėto posakio, kuris „perlaužė“ COVID-19 kreivę? Aš manau, kad tuo „šiaudu“ buvo Jūsų kasdieninės nedidelės, bet labai svarbios pastangos, apie kurias jau esu minėjęs anksčiau. Be šitų Jūsų pastangų nieko panašaus nebūtų įvykę. Ačiū Jums už tai!“ – džaugiasi M.Stankūnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas