„Kaip jau žinome, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (LVAT) yra pradėta nagrinėti byla dėl privalomo kaukių dėvėjimo mokyklose. Anot LVAT, šio pareiškimo autoriai abejoja, ar toks reikalavimas atitinka Konstitucijos nuostatą, kad žmogaus orumas yra neliečiamas. Šiek tiek vėliau Sveikatos teisės instituto FB paskyroje pasirodė įrašas, kuriame teigiama, kad „Kaukių veiksmingumas stabdant viruso plitimą mokyklose neįrodytas, o žinant, kaip vaikai jas dėvi, naivu tikėtis naudos, kuri atsvertų vaikams daromą žalą“. Nesu teisės specialistas, tad negaliu komentuoti, kiek toks sprendimas pažeidžia Konstituciją. Tačiau man smalsu pažiūrėti, ar tikrai nėra jokių mokslinių faktų, kurie įrodytų kaukių efektyvumą viruso plitimo stabdymui mokyklose“, – rašo M.Stankūnas.
Profesorius apžvelgia iki šiol publikuotus mokslinius straipsnius, kuriuose nagrinėjamas COVID-19 plitimas mokyklose:
JAV Viskonsino valstijoje 17 mokyklų buvo lyginami COVID-19 užsikrėtimo dažniai tarp mokinių ir personalo. Buvo nustatyta, kad tose mokyklose, kuriose kaukės buvo dėvimos plačiai, užsikrėtimų skaičius buvo mažesnis nei bendras apskrities lygis. Tyrimo autoriai teigia, kad tinkamas apsaugos priemonių taikymas leidžia turėti kontaktinį mokymąsi su minimaliu COVID-19 plitimu mokyklose.
JK mokslininkų atliktoje matematinio modeliavimo studijoje yra parodoma, kad medicininių kaukių dėvėjimas mokyklose gali ženkliai sumažinti COVID-19 plitimo bangą.
Dar vienoje JAV atliktoje studijoje buvo vertinama COVID-19 atvejų dažnis tarp vaikų JAV apskrityse, kurios taikė kaukių dėvėjimo reikalavimą mokyklose, ir lyginama su tomis, kuriose tokio reikalavimo nebuvo. Buvo nustatyta, kad tose valstijose, kur kaukių reikalavimas buvo privalomas, užsikrėtimų skaičius tarp vaikų buvo mažesnis. Tyrimo autoriai daro tokią išvadą (tiksli citata anglų kalba): „School mask requirements, in combination with other prevention strategies, including COVID-19 vaccination, are critical to reduce the spread of COVID-19 in schools“.
Tikrai yra pakankamai mokslinių duomenų apie medicininių kaukių naudą stabdant COVID-19 plitimą mokyklose. Tačiau reikia paminėti, kad yra studijų, kurie tokio ženklaus efekto neparodo ir kelią klausimą dėl medicininių kaukių tikslingumo mokiniams.
Kitoje studijoje iš JAV buvo nustatyta, kad kaukių dėvėjimo netaikančiose mokyklose COVID-19 protrūkių tikimybė buvo 3,7 karto didesnė (ŠS= 3.7; 95% CI = 2.2–6.5). Taip pat autoriai atkartoja rekomendaciją dėl kaukių naudojimo mokyklose.
Italų mokslininkų parengtame apžvalginiame straipsnyje („Debate“) yra rekomenduojamas kaukių dėvėjimas mokyklose. Tiksli citata (anglų k.): „The universal use of face masks in addition to hand hygiene and safe distancing in schools, at least starting from the age of 6 years, seems extremely useful”.
Tyrimas Vokietijoje parodė, kad vaikų kaukių naudojimas statistiškai reikšmingai mažino antrinių COVID-19 atvejų skaičių (B= −0,6; 95% CI: −0,9 to −0,2; p= 0,004).
Šiaurės Karolinoje (JAV) atliktas tyrimas atskleidė, kad ir esant sparčiam Delta atmainos plitimui, visuotinis kaukių naudojimas mokyklose gali užtikrinti mažą viruso plitimą mokyklose.
Dviejų mokyklų (kuriose buvo taikomas reikalavimas dėl kaukių naudojimo) JAV analizė atskleidė, kad taikant viruso kontrolės priemones (įskaitant ir kaukių dėvėjimą) mokyklos gali sėkmingai dirbti, nors ir yra sunki epidemiologinė situaciją. Kitos mokyklos, kurios netaikė tokių priemonių, turėjo užsidaryti dėl COVID-19.
Tyrimas Šveicarijoje parodė, kad mokyklose antrinių COVID-19 atvejų užsikrėtimo rizika yra maža, kai apsaugos priemonės (įskaitant ir veido kaukes) yra taikomos.
ECDC leidžiamame mokslo žurnale „Eurosurveilance“ yra aprašomas COVID-19 protrūkis Izraelio mokykloje. Jis siejamas su kaukių dėvėjimo taisyklės mokykloje atšaukimu, kuris buvo sąlygotas didelės oro karščio bangos. Tyrėjai nurodo, kad šis atvejis atskleidžia, kiek ši priemonė gali būti svarbi užkertant protrūkių pasireiškimą mokyklose.
„Ši trumpa mokslinės literatūros apžvalga atskleidė, kad tikrai yra pakankamai mokslinių duomenų apie medicininių kaukių naudą stabdant COVID-19 plitimą mokyklose. Tačiau reikia paminėti, kad yra studijų, kurie tokio ženklaus efekto neparodo ir kelią klausimą dėl medicininių kaukių tikslingumo mokiniams.
Vis tik Europos visuomenės sveikatos asociacijos ir Europos pediatrų akademija teigia, kad veido kaukės vaikams gali būti tokia pat efektyvi priemonė, kaip ir suaugusiems. Tiksli citata: „Masks can provide the same type of protection in the context of COVID-19 to a child as to an adult“.
Kaukės nėra „stebuklinga super“ priemonė kovoje prieš COVID-19. Jos yra siūlomos, kaip viena iš sudedamųjų priemonių.
Kad medicininės kaukės yra efektyvi priemonė saugiam mokyklų veiklos atnaujinimui, yra teigiama ir „Lancet“ žurnale publikuotame straipsnyje. Tokią pačią rekomendaciją dėl medicininių kaukių naudojimo mokyklose pateikia ir JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centras.
Vis tik reikėtų pasakyti, kad kaukės nėra „stebuklinga super“ priemonė kovoje prieš COVID-19. Jos yra siūlomos, kaip viena iš sudedamųjų priemonių. Per šiuos metus esu perskaitęs daug literatūros apie sėkmingas ir nelabai COVID-19 stabdymo priemones mokyklose. Jei man reikėtų išrinkti labiausiai patikusią, tai balsuočiau už šį Ishihara ir bendraautorių (2021) parengtą priemonių prieš COVID-19 mokyklose kompleksą.(žr. pridedamą iliustraciją).
Ten be kaukių, dezinfekcijų, ventiliacijų ir pan. yra pabrėžiama ir mokymo bei aiškinimo apie koronavirusą svarba. Oponentai dažnai sako, kad kaukių reikalavimas mokyklose yra neefektyvi priemonė, nes mokiniai nelabai supras šios priemonės naudos bei ja naudosis ne pagal taisykles. Manau, kad būtų naivu tikėtis, kad 100 proc. mokinių nešios kaukes pagal taisykles, jei matome, kad nemaža dalis suaugusiųjų tą ne visada taisyklingai atlieka. Tačiau toks švietimas ir aiškinimas, manau, gali šį naudojimą padaryti kokybiškesniu.
Ir pabaigoje noriu pasakyti, kad mokslo žinios keičiasi. Mes apie kaukių svarbą COVID-19 pandemijos suvaldyme esame ne kartą diskutavę ekspertų tarybose. Jei gerai pamenu, tokia paskutinė diskusija vyko praėjusią vasarą. Tad nematyčiau problemos, kad prie šio klausimo galima būtų grįžti ir dar kartą bei kartu su įvairių sričių specialistais (epidemiologais, pediatrais, psichologais, dermatovenerologais, edukologais ir pan.) jį aptartume“, – rašo M.Stankūnas.
