Anot gydytojo M.Striogos, pasiskiepijus trečiąja doze, kuri suaktyvina imuninį atsaką, imunitetas COVID-19 atgaivinamas po savaitės.
„Remiantis Izraelyje atlikto tyrimo duomenimis, kur naudota „Pfizer“ vakcina, lyginant gavusius ir negavusius trečiosios dozės, trečiosios dozės efektyvumas yra 96 proc. Faktiškai jie daro išvadą, kad paskyrus trečią dozę atkuriame pirminį klinikiniame tyrime raportuotą „Pfizer“ vakcinos efektyvumą, kuris buvo, atrodo, 95 proc.
Kad reikės ketvirtosios ir galbūt daugiau dozių, šiuo metu beveik neabejojama. Tačiau kada to reikės, nežinia, vėl bus efektyvumo stebėsena, kaip užsikrečia vakcinuoti populiacijoje, kokios yra jų užsikrėtimo pasekmės, kiek tai yra tiesiog užsikrėtimas, kiek yra reikalaujantis gydymo ligoninėje užsikrėtimas. Taip pat kiek turi įtakos tam, kiek po trečiosios dozės žmogus gali užkrėsti kitus.
Mes turime duomenis, kad po pirmųjų dviejų dozių, ypač per pirmuosius tris mėnesius, galimybė vakcinuotiesiems užkrėsti kitus yra gerokai mažesnė, priklausomai nuo vakcinos, tarkim, „Pfizer“ ji yra apie 60 proc.“, – antradienio spaudos konferencijoje kalbėjo M.Strioga.
Jo teigimu, kaupiantis visiems šiems duomenims, bus priimami sprendimai. Svarbu ir tai, ar atsiras kokios nors naujos COVID-19 atmainos, labiau užkrečiamos, galinčios sukelti sunkesnę ligą. Tada esą ir bus aišku, kad tos dozės – ketvirtosios, o galbūt ir penktosios ar dar daugiau, gali prireikti. Tai yra, M.Striogos teigimu, realus scenarijus.
„Labai tikėtina, kad ateityje tos vakcinos gali būti papildytos ir su kelis viruso variantus atspindinčių S baltymų formuluotėmis, vadinasi, tapti polivalentine vakcina, kuri dar labiau savo antikūnų spektru padengtų kuo platesnį galimą viruso mutacijų variantų paletę.
Ar tai taps sezonine vakcina – tai yra realus scenarijus, tas yra svarstoma. Ar visai populiacijai, ar tiktai tam tikroms rizikos grupėms tai gali būti visai realus scenarijus kaip gripo vakcina. Kokiais periodai, mes to nežinome“, – sakė M.Strioga.
Jis teigė, kad sprendimai yra priimami derinant visame pasaulyje surinktus duomenis: „Kaip vyksta užsikrėtimai, hospitalizacijos, kitų žmonių užkrėtimai, kai vakcinuotieji užsikrečia tomis proveržio infekcijomis. Vertinant visus šiuos duomenis – labiausiai jie kaupiasi tose valstybėse, kur intensyviausiai vyksta vakcinacijos programos, lyderis čia Izraelis, priimami tie sprendimai, kada galėtų būti skiriama ta papildomoji, vėliau kažkelinta sustiprinamoji dozė.“
Tiksliai šiuo metu, anot M.Striogos, dabar pasakyti, kokia bus vakcinacijos tvarka toliau, niekas negali. Tačiau esą vakcinuojant žmones trečiąja doze, užsikrėtimų kreivė, ypač – tų užsikrėtimų, kai prireikia hospitalizacijos ir gydymo intensyvios terapijos skyriuose, mažėja.
„Tai pagrindžia, kad trečiosios dozės skyrimas yra tikslingas, leidžia išvengti apkrovos sveikatos apsaugos sistemoje. Ir leidžia sulėtinti viruso plitimą visuomenėje, nes antikūnų titrai po trečiosios dozės gerokai padidėja ir jie arba pasiekia tuos, kurie buvo po pirminės vakcinacijos antrosios dozės, arba neretai juos ir viršija“, – teigė M.Strioga.
Skiepijimas sustiprinančia doze kol kas vykdomas tik „Pfizer-BioNTech“ sukurta „Comirnaty“ arba „Janssen“ vakcinomis. Pastaruoju preparatu skiepytis gali tik tie, kurie ir pirmąjį kartą gavo „Janssen“ vakcinos dozę.