Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 05 25

Maestro už 50 000 ir premjerienės parašas nelegaliame žiniaraštyje

Kiek premjeras Andrius Kubilius sumokėjo žmogui, kuris šiais sunkmečio laikais kiek ilgiau nei valandą pastovėjo nugara į Lietuvos valdininkiją? LNK „Paskutinės instancijos“ žiniomis, 50 tūkst. eurų.
Rasa ir Andrius Kubiliai
Rasa ir Andrius Kubiliai / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Visas renginys rinktinei Vilniaus publikai, kurios didelė dalis net nepirko bilieto, mokesčių mokėtojams kainavo 465 tūkst. litų. Elito pramoga sutapo su gandais, pasklidusiais iš Finansų ministerijos, kad birželį bus užsimota mažinti pensijas. Viso to sumanytojas privačiai aiškina: „Mes krizės nežaidžiame, mums krizės nėra.“ Visiems kitiems krizės taip pat nėra. Yra „sunkmetis“ nuo žodžio „sunkti“.

Ponas už 50 tūkst. eurų – Valerijus Gergijevas iš Rusijos – yra Vladimiro Putino globotinis ir jo tarptautinių propagandinių akcijų dalyvis. Jis grįš į Vilnių birželį, kad paimtų dar apie milijoną ar pusantro iš VEKS, „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“, biudžeto ir išvežtų į Rusiją.

Baleto primadona Eglė Špokaitė teigia, jog renginys, už kurį V.Gergijevas, kaip spėjama, gavo 170 tūkst. litų honoraro, buvęs nuostabus, tačiau jai vis vien labai liūdna. „300 litų – tai honoraras solistui už visą sušoktą spektaklį“, – sako ji. E.Špokaitė pažymi, kad už mokesčių mokėtojų milijonus remontuota Operos ir baleto teatro scena dabar naudojama daugiausia Rusijos kultūrai pristatyti, o Lietuvos baleto Europos kultūros sostinėje nėra.

Pinigai iškeliauja į Rusiją, kuri nėra Europos Sąjungos narė ir joje neveikia europiniai pinigų plovimo prevencijos įstatymai.

Čia, mūsų galva, ir yra esmė. Ne kultūros sostinės, bet kultūrinio verslo schemos, kurią prieš penkerius metus sankcionavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis miglotai kalba, kad V.Gergijevui buvo sumokėta „norint išvengti tikrai užprogramuoto skandalo, jeigu mes jį sustabdytume, tarptautiniu lygiu.

Premjeras liepė mokėti

Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis miglotai kalba, kad V.Gergijevui buvo sumokėta „norint išvengti tikrai užprogramuoto skandalo, jeigu mes jį sustabdytume, tarptautiniu lygiu. Tas skandalas tiesiog, galima sakyt, užprogramuotas, jeigu stabdom. Nu, tai toks politiniu lygmeniu pasirinktas kelias... su maksimaliom, taip sakant, minimaliom, minimaliais praradimais politiniais“.

Dar ministras sako, kad „Vyriausybės nurodymu (VEKS) yra jau 25 milijonai ir nurodyta nekeisti nieko, nemažinti. Nors mes peržiūrim vis tiek tas sąmatas ir ten randame iš tikro, ir stengiamės...“ Ką ten randat? Ministras suraukia nosį ir tyliai dėsto: „Randam... klaidų tokių, kaip sakant, už kokią nors programą turėtų būti nu 1400, sakysime, ir staiga vienas nulis tartum netyčia dar... Ir suma dešimteriopa.“ 14 tūkstančių? „Nu, sakysim, aš kaip pavyzdį. Ir kai vienoj sąmatoj keturiose eilutėse panašios klaidos...“ – dėsto ministras sąmatų klastojimo aritmetikos pradžiamokslį. Sąmatos pataisomos, o jų rengėjai, mėginę apgauti valstybę, vis tiek gauna pinigus. Taip nuspręsta vyriausybiniu lygiu. Pinigus leis visą vasarą, kai mokytojai bus išleidžiami nemokamų atostogų. Kodėl?

LNK „Paskutinė instancija“ apsilankė FNTT, kuri prieš penkerius metus numarino bylą dėl valstybinių muzikinių kolektyvų perpardavinėjimo per ofšorinius tarpininkus. Nors byla numarinta, dalis dokumentų liko.

Tai – prieštaringos reputacijos Gintauto Kėvišo, tebevadovaujančio Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT), ir jo buvusių pavaldinių paaiškinimai, kaip jie vežė į užsienį mūsų valstybės išlaikomus kolektyvus, kaip ėmė už tai grynus pinigus iš ofšorinės įmonės, kaip dalijo lietuviams muzikantams trupinius, o likusius atiduodavo tai pačiai ofšorinei bendrovei. Valstybei negrįždavo nė vienas litas, nors būtent ji išlaiko kolektyvą: moka algas už repeticijas, kuriose išmoktus kūrinius muzikantai groja už ofšorinius pinigus, taip pat atostoginius, išlaiko pastatus, moka visus draudimus.

Alibi – premjerienės parašas

Viena iš trijų perpardavėjų – Rūta Prūsevičienė, kuriai iki šiol patikima vadovauti Nacionalinei filharmonijai, pasiaiškinime FNTT rašo, kad dalis pinigų tekdavo ir valstybės išlaikomiems muzikantams – grynais pagal „laisvos formos žiniaraščius“. Viename tokiame „žiniaraštyje“, o jų buvo gausybė, – net premjero A.Kubiliaus žmonos Rasos Kubilienės pavardė ir parašas. Prie 120 eurų arba Vokietijos markių. Valiuta „žiniaraštyje“ nenurodyta.

R.Kubilienė per orkestrantės karjerą buvo priversta palikti savo autografą daugybėje tokių „žiniaraščių“. Mokesčių mokėjimas juose neatsispindi. Apie mokesčius tėra keli taupūs perpardavėjų paaiškinimai, esą jie nežino, kodėl, pavyzdžiui, Vokietijos mokesčių įstaigoms deklaruotos didesnės sumos nei tos, kurios įrašytos į kontraktus.

Bet kuris kitas mokesčių mokėtojas, pateikęs tokį „žiniaraštį“ valdžiai, turėtų didelių nemalonumų. O mūsų herojai – ponai Kėvišas, Prusevičienė ir Mikšys – daro karjerą. A.Kubiliui tapus premjeru G.Kėvišas buvo patvirtintas dar vieną kadenciją vadovauti LNOBT. Konkurse, apie kurį viešai neskelbta, dalyvavo vienas kandidatas.

Gal tai – neišvengiama, nes tokia, kaip teigia G.Kėvišas, „tarptautinė praktika“? Ne, mūsų žiniomis, tarptautinė praktika yra sodinti už tokius dalykus. Bet net ir po skandalų ir bylų, iškeltų LNOBT generaliniam direktoriui, elito renginiuose Kubilių ir Kėvišų šeimos pasirodo kartu. Premjeras nemano, kad tokia draugystė yra kompromituojanti, galinti pakenkti jo ir žmonos geram vardui. Mat kitados G.Kėvišas atvedė į Lietuvą pasaulinio garso muzikantą

Mstislavą Rostropovičių, įkūrė jo fondą, kurio vadovavimą patikėjo R.Kubilienei. Štai kur buvo puiki investicija į ateitį, dabar, užėjus šiek tiek sunkesniems G.Kėvišui laikams, teikianti puikius dividentus. Suprantama, už viską reikia mokėti – tokia bendra veikla su Kėvišais fonde užtėškia vieną kitą purvo lašą ir ant premjerienės, bet tai smulkmena.

Finansinių nusikaltimų tyrėjai jau nutraukė tyrimą – paaiškino, kad tuo metu įstatymai nereglamentavo valstybės išlaikomų kolektyvų perpardavinėjimo. O tai, kas nedraudžiama, esą yra leidžiama. FNTT dirba arba mažaraščiai, arba tiesiog nusikaltimo bendrininkai. Ši taisyklė galioja tik privačioje sferoje. Viešojoje galima tik tai, kas leidžiama. Visa kita – nelegalu.

Mums krito į akis net labai skirtingi ofšorinės bendrovės vadovo mistinio pono Borele parašai. „Paskutinei instancijai“ pavyko surinkti bent tris skirtingus pavyzdžius. Taip buvo pardavinėjama mūsų valstybės nuosavybė – jos išlaikomi muzikos kolektyvai.

Gal tas ponios Kubilienės parašas, atsitiktinai patekęs į FNTT bylą, yra atsakymas į klausimą kodėl? O gal jis padirbtas?

FNTT byloje dar yra kasos orderis, kuriuo iš LNOBT kasos grynaisiais išmokama per 100 tūkst. litų honoraro. Žinovai tvirtina, kad atsiskaitymas grynaisiais, kai visas pasaulis uždarbį perveda į banko sąskaitas, kultūros srityje veši neatsitiktinai. Gavus pinigus į rankas galima „atsegti“ dalį tam, kuris organizavo išmoką. Kultūros vadybininkui.

Ministras R.Vilkaitis mato daugelio meno žmonių kolaboravimą plaunant valstybės lėšas į kelių „meno vadybininkų“ kišenes: „Žmogus, pašauktas menui kurti, kuris kaip vykdytojas programos žino visa tai – ir tyli. Pats dalyvauja. Dėl vieno vienintelio projektėlio, žinodamas, kad jam galbūt atiteks ten dešimta ar penkta dalis nuo tos baisios sumos – vien už tai, kad jis dalyvauja ir tyli. O visa kita nueis kažkur.“

Premjerienės „kolaboravimas“ neaiškiose finansinėse schemose galėjo būti argumentas A.Kubiliui nieko nekeisti ir šerti žmonos vadybininkus vis didesnėmis mokesčių mokėtojų litų sumomis. Norėjome išgirsti R.Kubilienės paaiškinimą, tačiau ji visą savaitę neatsiliepė nė į vieną „Paskutinės instancijos“ skambutį.

Kultūrinė kriminologija

Dėl VEKS, kuri per sunkmetį tyliai suvalgys 25 milijonus, dėl LNOBT paremontavimo už maždaug 30 milijonų, dėl kiniškų fejerverkų už du milijonus ir dėl tinklalapio už milijoną... Generalinė prokuratūra kėlė bylas, vos tik žinios apie „kultūrinius“ projektus pasiekdavo viešumą. Ponas E.Boravskis, vienas iš tų, kurie reikalavo teisėtvarkos įsikišimo, prieš gerą savaitę aplankė generalinio prokuroro pavaduotoją poną Gintarą Jasaitį ir štai ką išgirdo apie LNOBT scenos paremontavimo tyrimą: „Rekonstrukcija buvo labai unikali, unikalūs darbai buvo atliekami, ir todėl pasirinktas vienas, tik vienas rangovas, – pasakė G.Jasaitis. – Kai ieškojom dokumentų, su kuo ar sulyginti, ar būtent tų, kur rekonstrukcijos rangos darbai, kad būtų galima įvertinti kažką, – jų Lietuvoj nelikę. Rangos darbų dokumentų Lietuvoje nėra.“

Taip kalbėjo pavaduotojas žmogaus, kuris visai neseniai iš Seimo tribūnos reikalavo atimti neliečiamybę iš teisėjų, kurių vienas paėmė, o kitas perdavė butelį konjako ir 4 padangas.

Audrius Nakas, visų pastarojo meto kultūros kriminalų tyrimo iniciatorius, pasakojo, kad Finansų ministerijai jo prašymas pateikti skaičius, kiek pinigų iš viso išleista VEKS ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimui, sukėlė juoką. Esą tai neįmanoma. „Viskas yra įmanoma, jei teisėsaugos institucijos, kurios privalo dirbti visiškai nepriklausomai ir sąžiningai, viską išsiaiškintų. Tačiau tai nedaroma, tad vagys gali jaustis komfortabiliai.“

Nežinia, kaip jaučiasi vagys, bet liberalcentristai, susigrąžinę VEKS milijonų kontrolę, jaučiasi puikiai. Artūro Zuoko bendras Gintaras Babravičius, vadovaujantis puotai, ką tik rado milijoną savo seno bičiulio renginiui „Be2gether“ paremti. Iki šiol jis buvo finansuojamas kaip mokomoji demokratijos priemonė baltarusiams iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto, o kai ši per sunkmetį nutarė taupyti, davė G.Babravičius iš VEKS.

To paties G.Babravičiaus globoje atgijo ir A.Zuoko viltis už pradinę 300 mln. litų kainą iš biudžeto pradėti skandalingą Guggenheimo-Ermitažo muziejaus statybą. Projektui per patį sunkmetį pritarė A.Kubiliaus Vyriausybės strateginis komitetas. Sklypas, ant kurio ketinama statyti, priklauso advokato Jovito Elzbergo bendrovei. J.Elzbergas laikomas visų svarbiausių Abonento projektų teisininku. Spėjama, kad į Guggenheimo projektą skolintų pinigų įmerkė ir pats Abonentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?