2016–2020 metų kadencijos Seimas, neįskaičiuojant Konstitucijos įgyvendinimo įstatymo korekcijos, siūlė:
- Seimo narių skaičių mažinti nuo 141 iki 101, Seimo rinkimus organizuoti ne spalį, o kovą;
- Seimo narių skaičių mažinti nuo 141 iki 71, Seimo rinkimus organizuoti tik vienmandatėse rinkimų apygardose;
- laikinai sustabdyti Seimo nario mandatą, jeigu jis paskiriamas ministru;
- už tyčinius nusikaltimus nuteistiems asmenims, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, neleisti kandidatuoti į Seimą;
- kiekvienam asmeniui suteikti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą (priimtas);
- asmeniui, šiurkščiai pažeidusiam Konstituciją ar apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, drausti 10 metų kandidatuoti Seimo ar prezidento rinkimuose;
- drausti visuomeninio transliuotojo organų nariams dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje;
- Seimo narių skaičių mažinti nuo 141 iki 121;
- leisti piliečiams, davusiems tarėjo priesaiką, kartu su teisėjais nagrinėti bylas ir priimti sprendimus.
Siūlymai, kurie „neturi nieko bendro su valdančiaisiais“
„Susidaro įspūdis, kad vos ne sąmoningai siūlymai eina vienas po kito norint devalvuoti Konstitucijos idėją“, – komentuodamas valdančiųjų siūlymus keisti pagrindinį šalies įstatymą 15min teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras.
Anot jo, šis Seimas iniciatyvos koreguoti Konstituciją imasi dažniau nei ankstesni, o tai esą pavojinga.
„Konstitucija yra stabilumo garantas ir turi būti keičiama tik tada, kada tikrai reikia keisti“, – dėstė Seimo opozicijos atstovas ir pridūrė, kad siūlymai įteisinti tarėjų institutą ar visų piliečių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą „neturi nieko bendro su valdančiaisiais“. Apie tai esą kalbėta seniai.
Su teiginiu, kad šis Seimas išsiskiria iniciatyvų keisti Konstituciją gausa, nesutinka valdančiosios LVŽS pirmininkas R.Karbauskis.
„Žvelgiant į ankstesnių Seimo kadencijų perspektyvą, šios kadencijos Seimas neišsiskiria bandymų keisti Konstituciją dažnumu, kaip kad kartais nori sudaryti įspūdį opozicija“, – atsakyme, kurį 15min perdavė jo atstovė spaudai Dalia Vencevičienė, aiškino politikas ir pateikė pavyzdžių.
Jo teigimu, 2012–2016 metų Seimas siūlė keisti Seimo rinkimų datą iš sekmadienio į šeštadienį, mažinti Seimo narių skaičių iki 111 ir 101, drausti Seimo nariams būti ministrais, Konstitucijoje apibrėžti šeimos sąvoką.
Neišvengiami pakeitimai
„Ir dar daug iniciatyvų – Seimo informacinėje sistemoje 2012-2016 metų kadencijoje, kiek man žinoma, fiksuota per 15 bandymų keisti Konstituciją, 2008-2012 metų kadencijoje – virš 10 iniciatyvų“, – nurodė R.Karbauskis.
Anot jo, Konstitucijos pakeitimai siūlomi tik tais atvejais, kai jie – neišvengiami.
„Pakeitimus padiktuoja pakitusios laikmečio sąlygos, nauji visuomeniniai santykiai, kurių sureguliuoti neįmanoma kitaip, nei tik keičiant Konstituciją. Pavyzdžiui, vis daugiau Lietuvos piliečių išvyksta ir gyvena užsienyje, jiems tampa svarbu išlaikyti Lietuvos pilietybę.
Lietuvos pilietybės išlaikymo, kai asmuo įgyja kitos valstybės pilietybę, klausimas gali būti sprendžiamas tik Konstitucijos pataisomis ir tik privalomuoju referendumu – tą įsakmiai nurodo pati Konstitucija ir tą ne kartą patvirtino Konstitucinis Teismas“, – aiškino LVŽS pirmininkas.
Kita iniciatyva – individualus konstitucinis skundas – kaip tikino R.Karbauskis, vėlgi gali būti įteisinta tik keičiant Konstitucijos tekstą.
„Viešojo sektoriaus optimizavimas, poreikis taupyti biudžeto lėšas, demografiniai pokyčiai – pagrindiniai argumentai, lėmę tai, kad LVŽS rinkimų programoje įsipareigojo siekti sumažinti Seimo narių skaičių, ir, gavusi rinkėjų mandatą, šį savo įsipareigojimą nuosekliai vykdo“, – pridūrė jis.
R.Karbauskis: parlamentarai nenori likti be darbo
R.Karbauskio manymu, parlamentarai nenori likti be darbo vietų, todėl pastarajai iniciatyvai nereiškė palaikymo.
Seimo narių skaičiaus mažinimo klausimu vyks referendumas.
„Visos kitos pataisos svarstomos taikant įprastines Konstitucijos svarstymo ir priėmimo procedūras, kurios yra ypač imlios laikui – laukiama Vyriausybės išvadų, jos svarstomos Konstitucijos komisijoje, vėliau – komitetuose. Statutas numato gana ilgus laiko tarpus tarp svarstymų – mėnuo tarp svarstymų papildomame ir pagrindiniame komitetuose, yra du balsavimai priėmimo stadijoje, kur privalu išlaikyti mažiausiai trijų mėnesių tarpą“, – apie trukdžius priimant registruotas Konstitucijos pataisas pasisakė R.Karbauskis.
Klausiamas, ką dar, jo nuomone, Lietuvos Konstitucijoje reikėtų koreguoti, politikas paminėjo tarėjus teismuose. Po pateikimo šiai iniciatyvai Seimas pritarė.
„Manau, tai savalaikė Konstitucijos korekcija, apie kurią diskutuojama jau senai, ją žadėjome ir savo rinkimų programoje. O ir pastarieji įvykiai, teisėjų bei advokato korupcijos skandalas, šio klausimo svarstymą visuomenėje dar labiau suaktualino“, – dėstė R.Karbauskis.
J.Žilys: keisti Konstituciją nėra reikiamybės
Konstitucionalistas Juozas Žilys 15min teigė, kad šis Seimas išsiskiria noru keisti pagrindines Konstitucijos nuostatas. Tai esą įrodo bandymas mažinti kartelę siekiant koreguoti pirmąjį pagrindinio šalies įstatymo skirsnį.
„Aš, dalyvavęs Konstitucijos rengime, pakankamai skausmingai priimu siūlymus keisti Konstitucijos keitimo tvarką, kvorumą, supaprastinti Konstitucijos keitimo tvarką ir ypač jos pirmąjį skirsnį. Pirmasis skirsnis formuluoja pagrindinius valstybės ir visuomenės tautos funkcionavimo dėsnius, principus“, – teigė jis ir pridūrė negirdintis motyvų, kodėl reikėtų judinti pirmąjį skirsnį.
Anot buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo, 1992-aisiais priimta Konstitucija neabejotinai atitinka šių dienų realijas, o klausimai, kurie keliami, J.Žilio manymu, nėra tokie aktualūs, kad reikėtų koreguoti konstitucinį tekstą.
„Manau, kad naujų diskusijų tematika, registruoti įstatymų projektai, sumanymai, kurie šiuo metu yra Seime, mano požiūriu, nėra tiek aktualūs, kad reikėtų vėl iš naujo pradėti plačiu mastu keisti konstitucines normas. Tuo labiau, reikia turėti galvoje, kad rengiant Konstituciją ir vėliau, visi klausimai, kurie šiuo metu iškelti, siekiama, kad būtų padarytos kai kurios korekcijos konstituciniame tekste, jos visapusiškai buvo nagrinėtos, pernagrinėtos, kad jau buvo ir pavargę žmonės, visuomenė, politikai, kurie betarpiškai sprendė tuos klausimus“, – 15min aiškino profesorius.
Jo manymu, mažinti Seimo narių skaičių nėra prasmės.
Šita Konstitucijos pataisa iš esmės nieko neišspręsim.
„Aš galiu patvirtinti, kad nieko esminio čia nesugalvota. Ir po, ir iki Konstitucijos priėmimo aibė pasiūlymų būta dėl skaičiaus. Pradedant nuo 75, 99, 101, 125. Šita Konstitucijos pataisa iš esmės nieko neišspręsim“, – nurodė J.Žilys.
Konstitucijos pataisos Seime svarstomos ir dėl jų balsuojama du kartus. Tarp balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Balsuojant dėl Konstitucijos pataisų priėmimo, „už“ turi pasisakyti ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Tokia Konstitucijos keitimo tvarka, anot vieno iš jos kūrėjų, pasiskolinta iš užsienio. Pavyzdžiui, anot J.Žilio, pertrauka tarp balsavimų daroma todėl, kad būtų galima dar padiskutuoti, apsvarstyti siūlymų pagrįstumą.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, anksčiau paklaustas apie siūlymus keisti Konstituciją, teigė, kad tai daryti teisėta ir teisinga. Apie tai daugiau – čia.
