„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 09 30

Maištas: net „vergiško“ atlygio negaunantys advokatai nebeima naujų bylų, šaukiasi prezidento

Advokatai, teikiantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurie anksčiau skundėsi jų darbo nuvertinimu ir neatsiskaitymu už jų veiklą, ryžosi siekti savųjų reikalavimų dar radikalesnėmis priemonėmis. Kreipimąsi į Gitaną Nausėdą ir kitus šalies vadovus parengę keli šimtai teisininkų praneša pradėję savotišką streiką: neima naujų bylų, jei darbo sąlygos juose neatitinka jų reikalavimų.
Toliau nagrinėjama Sausio 13-osios byla
Asociatyvi iliustracija: Sausio 13-osios byloje dirbę advokatai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Kaip jau buvo rašyta 15min, valstybė yra įsiskolinusi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams. Teisininkai kritikavo 2019-07-10 priimtą nutarimą, kuriuo sugriežtinti pagalbos teikimo reikalavimai, įvestos lubos apmokėjimui, mažinamos transporto išlaidos.

„Visa tai privertė advokatus streikuoti ir šiuo metu daug advokatų prisijungė prie akcijos-streiko „Aš neimu naujų bylų iš VGTPT“, nes pagal naujas sąlygas dirbti skolon jau yra nebeįmanoma.

„Pagal naujas sąlygas dirbti skolon jau yra nebeįmanoma“

Parengėme kreipimąsi, kurį šiuo metu pasirašė 263 VGTP (iš 479) prireikus teikiantys advokatai, kurie nebeima naujų bylų. Kreipimesi išdėstėme savo reikalavimus“, – 15min informavo tylėti nebegalinčių advokatų atstovai.

15min viešina streikuojančių advokatų kreipimąsi, skirtą LR Prezidentui Jo Ekscelencijai G.Nausėdai, LR Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui, LR Vyriausybės Ministrui Pirmininkui S.Skverneliui, LR Teisingumo ministrui E.Jankevičiui ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkui I.Vėgėlei.

Mes, advokatai, teikiantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – VGTP), manome, kad:

VGTP laikas negali būti ribojamas priklausomai nuo teisės šakos, bylos stadijos ar bylos sudėtingumo, nes tai prieštarauja konstituciniams lygybės prieš įstatymą, teisės į gynybą principams.

VGTP teikiantis advokatas turi gauti atlygį už faktiškai sugaištą laiką, už viršvalandinį darbą bei darbą švenčių dienomis ir savaitgaliais, priešingu atveju pažeidžiami konstituciniai teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir priverčiamojo darbo draudimo principai.

LR Vyriausybės 2019-07-10 nutarimas Nr.698 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimo Nr.364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas) pažeidžia LR piliečių teisėtus lūkesčius gauti kokybišką ir tinkamą teisinę pagalbą bei advokatų teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Nutarimu nustatytas kelionės į teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal transporto išlaidų apskaičiavimo būdas ir dydis, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

Atlygis už VGTP teikimą neatitinka šių dienų realijų, 3–4 kartus mažesnis nei kaimyninėse šalyse, praktiškai nekeičiamas daugiau nei 10 metų, nors didinami advokatų mokėtini mokesčiai, kyla kainos, didinama minimali mėnesinė alga.

Laiku nemokamas atlygis už suteiktą VGTP pažeidžia advokato teisę į teisingą apmokėjimą už darbą.

VGTP sistema biurokratiška, reikalaujanti didelių administracinių resursų, 1/3 lėšų panaudojama ne VGTP teikti, o jai administruoti.

Pareiškiame, kad nesutinkame teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą LR Vyriausybės 2019-07-10 nutarimu Nr.698 nustatytomis sąlygomis, todėl:

Atsisakome dirbti bylose pagal naujus VGTP tarnybos sprendimus ar paskyrimus priimtus po 2019-07-13;

Atsisakome dirbti bylose pagal naujus VGTP tarnybos sprendimus ar paskyrimus priimtus po 2019-07-13.

Atsisakome dirbti bylose, kuriose jau esame paskirti ar parinkti, jei mūsų darbo laikas viršija Nutarimu nustatytus bylai ar procesiniam veiksmui skirtus laiko limitus;

Atsisakome vykti į procesinius veiksmus kituose miestuose, kol nebus pakeistas kelionės išlaidų skaičiavimo būdas ir dydis, kad būtų atlyginamos realiai patiriamos sąnaudos ir eksploatavimo išlaidos;

Reikalaujame:

Nedelsiant pripažinti negaliojančiu LR Vyriausybės 2019-07-10 nutarimą Nr.698 ir, bendradarbiaujant su Lietuvos advokatūra, atsižvelgiant į VGTP teikiančių advokatų siūlymus, pakeisti jo nuostatas, pažeidžiančias konstitucinius principus;

2020 metų VGTP biudžete numatyti atlygio kėlimą iki 0,05 MMA už valandą, t.y. susieti su valstybės ekonominiais rodikliais ir grįžti prie apskaičiavimo tvarkos, kuri advokatui leidžia žinoti atlygio dydžio kitimą, o valstybei planuoti savo išlaidas skirtinas VGTP teikimui;

Reikalaujame sumokėti įsiskolinimą už jau suteiktas VGTP tarnybai paslaugas iki 2019-09-30 ir užtikrinti tinkamą sistemos finansavimą

Sumokėti įsiskolinimą už jau suteiktas VGTP tarnybai paslaugas iki 2019-09-30 ir užtikrinti tinkamą sistemos finansavimą;

Bendradarbiaujant su Lietuvos Advokatūra, pertvarkyti VGTP sistemą, mažinant biurokratinius veiksmus ir aparatą, skaidrinant bylų paskirstymo tvarką, užtikrinant tolygų bylų paskirstymą advokatams.

263 advokatai, teikiantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė

Ministerija pripažįsta, kad reforma būtina

TM atstovai 15min informavo, kad pirmadienio popietę šio dalies advokatų bendruomenės pranešimo ministerija dar nebuvo gavusi.

Kiek anksčiau teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus vardu platintame TM pranešime buvo akcentuojama, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema turi būti veiksminga ir kokybiška.

„Tobulindami VGTP sistemą, kartu su Advokatūra ieškosime bendrų sprendimų. Reikia racionaliau naudoti valstybės lėšas, vengti paslaugų dubliavimo, galimų piktnaudžiavimų šia paslauga, – sako teisingumo ministras E.Jankevičius. – Dabar valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi ir tie, kurie turi finansinių galimybių pasisamdyti privatų advokatą. Valstybė, skirdama lėšas padėti mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms ginti teismuose savo teises, siekia, kad teisinės paslaugos pasiektų tuos, kam jų labiausiai reikia, ir kad tos paslaugos būtų kokybiškos“.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Elvinas Jankevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Elvinas Jankevičius

Ministro teigimu, orientuojant VGTP tarnybą ne į paslaugų apskaitą, kaip yra dabar, o kokybinius rodiklius ir atlygio advokatams didinimą, tikimasi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą pritraukti daugiau advokatų.

2020 metais numatoma bent vienu milijonu eurų didinti VGTP biudžetą.

Palyginti su kitomis Baltijos šalimis Lietuva turi plačiausią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavėjų ratą. Antrinė teisinė pagalba pernai buvo suteikta 45 tūkst. atvejų, kai tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai po 13 ir 11 tūkstančių. Tačiau Lietuva tarp šių šalių turi mažiausią advokatų paslaugų valandinį įkainį.

Kitais metais numatoma bent vienu milijonu eurų didinti VGTP biudžetą. Ministro teigimu, racionaliau naudojant lėšas, turi atsirasti resursų pradėti VGTP sistemos reformą, kuri leis pagerinti teisinių paslaugų kokybę ir padidinti atlygį advokatams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs