Pasak K.Tylaitės, žiniasklaidoje cituojamas Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės komentaras apie tai, kad EPF maisto produktų „kokybės reikalavimus tvirtino „Maisto bankas“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos institucijos“ sudaro nepagrįstas prielaidas klaidingai kaltinti „Maisto banką“ ar kitus EPF paramos dalintojus pasirinkus pernelyg brangias kruopas, miltus ar konservus.
„Nei „Maisto bankas“, nei kas kitas iš dalintojų neturi jokios įtakos, iš ko, kiek ar už kiek dalinimui skirto maisto nupirkta. Pirkimus organizuoja ir vykdo už maisto produktų įsigijimą valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.
Tuo tarpu už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga yra vadovaujanti institucija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministerija kartą per metus paprašo EPF dalintojų ir visuomenės sveikatos specialistų nuomonės apie tai, kokie maisto produktai galėtų būti skirti nepasiturinčiųjų paramai.
„Nei „Maisto bankas“, nei Caritas ar Raudonojo kryžiaus draugija nesprendžia, kiek koks baltymų kiekis turi būti varguoliams skirtuose miltuose ar procentų mėsos privalo būti konservų sudėtyje. Niekas mūsų nuomonės neklausia, ar vietoj įprastų makaronų pirkti brangesnių pilno grūdo, ar grikinių“, – tvirtina visuomenininkė.
„Būdami arčiausiai paramą maistu gaunančių žmogų, ministerijai perduodame jų vertinimus – kokiais maisto produktais mažas pajamas gaunantys žmonės džiaugiasi, o kuriuos atsiimdami paburba. Visad akcentuojame, kad paramai maistu turėtų būti atrinkti kuo įvairesni, pilnavertę mitybą užtikrinantys maisto produktai“, – tikina „Maisto banko“ vadovė.
„Remdamiesi kitų šalių maisto bankų patirtimi, ministerijai siūlėme tarp EPF produktų įtraukti daržoves – tame tarpe ir panaudojant dėl Rusijos embargo atliekančias lietuvių ūkininkų užaugintas morkas ar kopūstus. Džiaugiamės, kad agentūra pernai pirmąsyk nupirko konservuotų pupelių – tai nebrangus ir sveikesnis baltymų šaltinis. Tačiau apie tai, kokie produktai bus dalinami, mes sužinome tik po to, kai agentūros nurodymu maistas pristatomas į mūsų sandėlius“, – aiškina „Maisto banko“ vadovė.
„Maisto bankas“ pernai išdalino 6100 tonų maisto – Europos pagalbos labiausia skurstantiems asmenims fondo maisto paketai tesudarė trečdalį. 29 proc. išdalinto maisto dovanojo prekybininkai, 19 proc. – ūkininkai, 9 proc. perdavė gamintojai. „Maisto banko“ akcijų metu visuomenės paaukoti maisto produktai sudarė 7 proc. išdalinto maisto. Paramą maistu vienu ar kitu būdu gavo arti 300 tūkst. asmenų. Išdalinto maisto vertė – daugiau nei 7 mln. eurų.
„Bendradarbiaujame su šimtais bendrovių, socialinių organizacijų ir įstaigų, todėl branginame pelnytą jų pasitikėjimą. Teisindamiesi dėl galimos korupcijos, politikai turėtų kalbėti atsakingiau ir nepainioti niekuo dėtų organizacijų.
Neskaniai kvepiančios istorijos apie „auksines kruopas“ ne tik neigiamai veikia Europos pagalbos labiausia skurstantiems asmenims fondo maisto paketų dalintojų reputaciją, bet visuomenės akyse kompromituoja pastangas mažinti skurdą. Jei buvo piktnaudžiavimų per brangiai perkant maisto produktus, kaltininkai turi būti nustatyti ir nubausti“, – sakė „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė.
„Maisto bankas“ ir toliau dalyvaus diskusijose ir forumuose siekdamas, kad skurdo problemos būtų sprendžiamos atsakingai ir efektyviai.
