Europos Sąjunga, siekdama įgyvendinti Jungtinių Tautų generalinės Asamblėjos patvirtintus darnaus vystymosi tikslus, iki 2030 metų įsipareigojo perpus sumažinti švaistomo maisto kiekius. Siekdami šio tikslo, į pagalbą stoja maisto bankai per metus Europoje nuo išmetimo išgelbėdami ir nepasiturintiems išdalindami daugiau nei 537 tūkstančius tonų maisto.
Lietuvos „Maisto bankas“ praėjusiais metais išdalino beveik 8 tūkstančius tonų maisto, iš kurio daugiau nei 5 tūkstančiai tonų nuo išmetimo išgelbėtas maistas. „Dalis žmonių net nesupranta, ką veikia „Maisto bankas“. Dažniausiai žmonės mus sieja su tais, kurie du kartus per metus renka paramą ilgo galiojimo maistu parduotuvėse ir jį perduoda žmonėms,“ – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
„Tačiau tai tik labai maža, vos šešis procentus viso „Maisto banko“ surenkamo maisto atnešanti, organizacijos veiklos dalis. „Maisto banko“ savanoriai kiekvieną dieną vyksta į 502 parduotuves 81 Lietuvos mieste, iš kurių paima neparduotą, tačiau žmonių vartojimui dar tinkamą maistą. Atsivežę jį į sandėlius, savanoriai patikrina galiojimo datas, išrūšiuoja maistą pagal kategorijas ir jį išskirsto įvairioms nepasiturinčiais besirūpinančioms socialinėms organizacijoms, jų „Maisto bankas“ remia beveik 600 visoje Lietuvoje,“ – pasakoja S.Gurevičius.
Anot jo, ilgą laiką įtikinti prekybos tinklus, jog geras maistas nebūtų išmetamas – buvo nelengvas, atkaklumo ir derybinių įgūdžių reikalaujantis uždavinys. Šiandien į švaistomo maisto problemą prekybos tinklai žiūri kur kas rimčiau, tačiau visų kategorijų neparduoto maisto produktų atiduoti labdarai neskuba. „Iš didžiųjų prekybos tinklų, tik vienas mūsų organizacijai atiduoda visus paskutinę dieną galiojančius maisto produktus bei neparduotus vaisius, daržoves ir duonos gaminius. Tai yra prekybos tinklas „IKI“, – sako „Maisto banko“ vadovas. Be „Maisto banko“ savanorių kiekvieną dieną iš prekybos tinklų surenkamo maisto organizacijos sandėlius pasiekia ir dėl įvairių priežasčių gamintojų neparduotas maistas.
Tai dažniausiai dėl klaidų transportavimo grandinėje tikslo nepasiekę, su netinkamu ženklinimu, bandomieji, tačiau vartoti saugūs, maisto produktai. Taip pat maistas proginėmis ar pažeistomis išorinėmis pakuotėmis. S.Gurevičius pasakoja, kad organizacijos savanoriams tenka įvairiausių neįprastų užduočių. „Ne kartą esame gavę maisto produktų, kurių ženklinimas yra ne lietuviškas, tačiau maisto produktai saugūs ir tinkami vartojimui. Tokiais atvejais, iš gamintojo gavę informaciją lietuvių kalba, ant kiekvienos produkto pakuotės mūsų savanoriai paruošia ir užklijuoja lietuvišką informaciją. Tokių pakuočių kartais būna tūkstančiai.
Taip pat turėjome kelias tonas saldumynų, supakuotų milžiniškais maišais, tada savanoriai juos visus sverdavo po kelis šimtus gramų, perpakuodavo į mažesnius maišelius, klijuodavo produkto informacinį lapelį ir išdalindavo „Maisto banko“ paramą gaunančioms organizacijoms. Kartą gavome skambutį, jog į Lietuvą atplaukė laivas su keliolika tonų granatų, tačiau vaisiai jau yra per daug prinokę ir logistikos įmonė nebespės jų išplatinti po parduotuves. Tad ką jūs manote, „Maisto bankas“ atsivežė ir išdalino visus šiuos vaisius nepasiturintiems. „Jei ne šis, kasdienis „Maisto banko“ ir organizacijų-partnerių darbas, daugiau nei 5 tūkstančiai tonų maisto greičiausiai nugultų į šiukšlynus ir nebūtų pasiekę skurstančių žmonių, o gelbėdami maistą mes ne tik padedame žmonėms, tačiau ir taupome žemės resursus, sumažiname į orą patenkančių šiltnamio efektą sudarančių dujų kiekį, kurį būtų išskyręs pūvantis maistas,“ – teigia „Maisto banko“ vadovas.
S.Gurevičius pabrėžia, jog žmonių vartojimui tinkamo maisto yra dar tris kartus daugiau, nei šiuo metu jo nuo išmetimo išgelbėja „Maisto bankas“, tačiau tam, kad organizacija šį maistą galėtų paimti, patikrinti ir išskirstyti skurstantiems „Maisto bankui“ reikalingi papildomi finansiniai resursai, kurių ne retai organizacija stokoja net tam, kad galėtų užtikrinti savo kasdienes veiklas. Taip pat S.Gurevičius atkreipia dėmesį į įstatyminę bazę, kuri šiuo metu neleidžia labdarai perduoti šaldytos mėsos, paramą perduodančius ūkininkus už atiduotą maistą verčia mokėti pridėtinės vertės mokestį, taip pat riboja ir vienam fiziniam paramos gavėjui perduodamo maisto vertę, kuri per mėnesį negali viršyti septyniasdešimt penkių eurų, nepaisant nuolat kintančios minimalios mėnesinės algos, minėtas dydis nepakitęs jau dešimt metų.
Jungtinių tautų žemės ir ūkio organizacijos duomenimis, vienas trečdalis viso pagaminamo ir užauginamo maisto yra išmetama. 38 procentai visos maisto gamybai sunaudojamos energijos yra išeikvojama išmetamam maistui. Europos Sąjungoje kasmet išmetama 88 milijonai tonų maisto, kurio vertė 143 mln. eurų.
