Maisto banko atstovas: tie, kuriems labiausiai reikia paramos, dažnai net neišsiskiria gatvėje

Sostinės Antakalnio rajone nuo pat 10 valandos ryto, kai pradedami dalyti maisto paketai, jau rikiuojasi dešimtys žmonių. Maisto ir namų buities produktais juos aprūpina dvi čia plušančios savanorės. Viena jų, „Maisto banko“ savanorė Genovaitė Bacevičienė, šiemet sako besidžiaugianti ne tik žmonių, bet ir su jais bendradarbiaujančių organizacijų dosnumu.

„Pastebiu tik teigiamus pokyčius, nes pačios organizacijos, su kuriomis dirbame, siunčia savo žmones į pagalbą, noriai mums padeda. Tikrai jaučiasi prieššventinis sujudimas gerąja prasme“, – kalbėjo G.Bacevičienė.

„Maisto banko“ akcija Antakalnio seniūnijoje

+24

Daugiausia atėjusių į maisto paketų dalybas – pensininkai, tačiau paramos čia laukia ir jauni žmonės. Viena jų, Evelina, sako „Maisto banke“ besilankanti jau labai seniai.

„Kiek prisimenu save, tiek ateinu, turbūt nuo vaikystės“, – sakė mergina.

Paklausta, kokių produktų labiausiai stinga, ji tikino, kad skirtingu laikotarpiu trūksta ir skirtingo maisto.

„Kartais labiau trūksta vienų produktų, kartais kitų. Nėra taip, kad kažko vieno labai stipriai trūktų. Prieš šventes turbūt praverstų ir ką nors daugiau gauti“, – kalbėjo keturių asmenų šeimoje gyvenanti Evelina.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Maisto banko“ akcija Antakalnio seniūnijoje

Tuo metu vilnietė pensininkė Ona atsiimti savo maisto paketo ateina jau penkerius metus. Moteris sakė besidžiaugianti viskuo, ką gauna, nes išgyventi iš itin mažos pensijos jai praktiškai neįmanoma.

„Aš kai viena gyvenu, vyras miręs, mano pensija yra labai maža, tai man čia labai didelė parama“, – kalbėjo moteris. – Kai valgai, norisi ir to, ir to, ir tos sriubos stiklainiuke. Ką duoda, tuo ir džiaugiamės, vis turi kažkokį priedą prie to, ką nusiperki parduotuvėje.

Žiūrėjau per televiziją, kad prieš šventes lyg duos ir riešutų, razinų. Dar turiu namuose džiovintų grybų, tai pasidarysiu šiokią tokią šventę“, – šypsojosi Ona.

Prašytojų po truputį mažėja

„Maisto banko“ plėtros vadovas Vaidotas Ilgius 15min papasakojo, kad, lyginant su praėjusiais metais, šiemet paramos prašytojų šiek tiek sumažėjo. 2018-aisiais tokių buvo 197,2 tūkst., šiemet kol kas paramos paprašė 186 tūkst. žmonių. Tiesa, „Maisto banko“ atstovai tikina, kad prieš šventes žmonės sulauks gausesnio maisto ir higienos reikmenų krepšelio, todėl metų pabaigoje prašytojų skaičius gali ir paaugti.

„Kasmet tų paramos prašytojų po truputį mažėja. Gal ne tiek daug, kiek norėtųsi, bet mažėja“, – sakė V.Ilgius.

Martyno Ambrazo nuotr./„Maisto Bankas“. Vaidotas Ilgius

Jo teigimu, tam įtakos gali turėti kelios priežastys. Viena jų – emigracija, kai sunkiau besiverčiantys žmonės tiesiog palieka Lietuvą ir gardesnio duonos kąsnio ieško svetur. Kita priežastis – teisinga linkme vedančios reformos ir sparčiai gerėjanti šalies ekonominė padėtis.

„Kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakomybės dalį perdavė savivaldybėms, kai kurių regionų savivaldybėse gana ryškiai sumažėjo paramos formas turinčių asmenų“, – aiškino V.Ilgius.

„Maisto bankas“ maisto paketus perduoda daugiau nei 600 visoje Lietuvoje veikiančių organizacijų. Būtent jų atstovai iš arti geriausiai mato ir supranta, kam ta pagalba yra reikalinga. V.Ilgius aiškina, kad dažniausiai paramos reikia darbo neturintiems asmenims, tėvams, kurie vieni augina vaikus, pensininkams bei neįgaliesiems.

„Kai kuriuose šalies rajonuose nedarbas vis dar yra didžiulis. Kai kuriems tikrai sunku susirasti darbą, jei negali emigruoti. Bet mes tikrai nedemonizuojame tokių žmonių ir nesakome, kad jie tingi ar nenori dirbti, nes tiesiog ne visur tokios galimybės yra“, – pabrėžė V.Ilgius.

Galėtų tas skurdas trauktis ir greičiau, bet kažkodėl nesitraukia.

„Maisto banko“ atstovas pripažįsta, kad skurdas, net ir esant sparčiam ekonomikos augimui, vis dar yra labai opi šalies problema. Taip pat, pasak jo, nereikėtų skurstančiųjų stereotipizuoti – kai kurie esą linkę galvoti, kad paramos prašo tik socialinės rizikos grupėje atsidūrę žmonės, tačiau pagalbos šiandien prireikia dažnam.

„Nors ekonomika ir auga, paramos gavėjų praktiškai nemažėja. Galėtų tas skurdas trauktis ir greičiau, bet kažkodėl nesitraukia. Norėtumėme paneigti ir mitą, kad dažniausi maisto paramos prašytojai yra girtuokliai ir socialinės rizikos grupėje esantys žmonės. Dažniausiai tie žmonės, kuriems labiausiai reikia paramos, net neišsiskiria gatvėje“, – kalbėjo V.Ilgius.