Išvydo savanorystės virtuvę
Iki pradėjo savanoriauti „Maisto banke“, vilnietė V. Orlova apie šią organizaciją žinojo iš televizijoje rodomų paramos koncertų ir matydavo maisto aukojimo akcijas prekybos centruose. Tačiau niekada nesusimąstė, kad ateis laikas, kai savanorystės virtuvę pamatys iš vidaus ir netgi pati prie jos prisilies.
„Į savanorystę mane atvedė naujo darbo paieškos. Dairiausi man tinkamos ir patinkančios vietos, bet jos vis neatsirado. Kartą internete akys užkliuvo už „Maisto banko“ skelbimo, kad organizacijoje ieškomi savanoriai. Pagalvojau – kodėl ne, juk turiu laisvo laiko. Savanorystė – daug naudingiau, nei kiurksojimas namuose“, – pasakoja V. Orlova.
Moteris savanoriaudavo kartą per savaitę ar kelis kartus per mėnesį, dabar – kiek rečiau. Iš pradžių ji padėdavo „Maisto banko“ sandėlyje, į kurį patenka iš prekybos centrų atvežamos prekės. Jas Vida kartu su kitais savanoriais peržiūrėdavo, atrinkdavo tas, kurių galiojimo laikas tinkamas. Dalis prekių iškart keliaudavo į maisto paketus, atiduodamus nepasiturintiems, kitos – į „Maisto banko“ virtuvę. Virtuvėje kiek vėliau pradėjo savanoriauti ir V. Orlova.
„Nedidelėje „Maisto banko“ virtuvėlėje pagaminama labai daug maisto. Pjaustome, verdame, troškiname. Pagamintą maistą užsandariname į stiklainėlius, užrašome galiojimo datas. Tokie paruošti produktai atiduodami vaikų dienos centrams, senjorams, prieglaudų gyventojams“, – pasakoja V. Orlova.
Vida įsitikinusi, kad padėti kitam gali kiekvienas iš mūsų.
Pagalbos gali prireikti ir pačiam
„Maisto banko“ savanorė Vida įsitikinusi, kad padėti kitam gali kiekvienas iš mūsų. Vieni vargstančius paremia finansiškai, kiti – aukoja maisto, tačiau taip pat labai vertinga ir savanorių, kurie organizacijoms skiria savo laiką ir jėgas, pagalba.
„To, kad savanoriauju, nesureikšminu. Man tiesiog yra malonu ir įdomu. Suprantu, kad reikia padėti tėvų neturintiems ar priežiūros stokojantiems vaikams, juk jie patys savo situacijos negali pakeisti. Taip pat ir vieniši seneliai, kuriais niekas nesirūpina“, – mintimis dalijasi Vida.
Savanoriauti moteriai malonu dėl to, kad jaučia – jos darbas teikia naudą. „Nueinu, pasikalbu, padarau darbą ir žinau, kad jis tikrai bus į naudą. Darbovietėse juk žinome kaip kartais būna – padarai, kažkam nepatiko, netiko, perdarė. O čia aš žinau, kad tai, ką padarau, yra vertinama ir žmonėms tikrai reikalinga“, – kalba V. Orlova.
Atrado patinkančią veiklą
Kol savanoriavo, 58-erių V. Orlova atrado ir naują jai patinkančią veiklą, dabar tapusią jos nuolatiniu darbu. Iki savanorystės moteris dirbo prekybos srityje. Tačiau išmėginusi jėgas „Maisto banko“ virtuvėje suprato, kad ir toliau galėtų joje pasilikti.
„Tiesa, dabar sukuosi jau nebe „Maisto banko“ virtuvėje, bet ir į ją, jei tik turėčiau daugiau laisvo laiko, aš tikrai sugrįžčiau. Savanoriaudama pasitikrinau savo jėgas, supratau, kad darbas virtuvėje man įdomus ir tinka. Viskas taip susidėliojo, kad aš ir toliau tęsiu šią veiklą“, – pasakoja Vida.
Savanorė įsitikinusi, kad prieš užsiimant tokia veikla svarbiausia viduje tvirtai apsispręsti – ar iš tiesų noriu išbandyti savanorystę. Anot Vidos, galima ieškoti taikliausių žodžių savanorystei apibūdinti, tačiau geriausia, kai žmogus išbando pats. „Kiekvienam svarstančiam aš linkėčiau surasti savanorišką organizaciją ir pabūti tarp savanorių, kad pajustų šilumą ir geranoriškumą, kurį atėjusi į „Maisto banką“ radau aš“, – teigia Vida.
Kiekvienam linkėčiau surasti savanorišką organizaciją ir pabūti tarp savanorių, kad pajustų šilumą ir geranoriškumą.
Šio straipsnio herojė Vida Orlova savanoriauja organizacijoje „Maisto bankas“.
Jei susidomėjote savanorystės galimybėmis ir kitomis savanorius priimančiomis organizacijomis, daugiau informacijos galite rasti čia.
