„Dalis teritorinių tarnybų turi per daug nereikalingo ploto. Čia vienas dalykas. O antras dalykas – kai kuriuose rajonuose tikrai nėra didelio užimtumo, tai, norint suvienodinti patikrų krūvius ir kitus dalykus, daromas optimizavimas, kurio metu paskirstomas krūvis, atsisakoma kai kurių skyrių“, – 15min pasakojo tarnybos vadovas Mantas Staškevičius.
Jo teigimu, įstaiga, kurioje dirba apie 1,3 tūkst. žmonių, ketina atsisakyti maždaug 70 darbuotojų – vairuotojų ir administratorių – paslaugų.
„Matome, kad jų šiuo metu yra šiek tiek per daug. Atsisakius tiek jų, tiek patalpų, mes lėšas nukreipsime į atlyginimų didinimą. Kaip matome, atlyginimas pas mus, lyginant su kitomis valstybės institucijomis, yra pats žemiausias“, – teigė VMVT direktorius.
-
Velykinių triušių bumas: pigiai pirkti gali sirgti, dovanoti – nebūtinai reikalingi
-
„Gydančio“ vandens tyrimo atomazga: Viktoras Uspaskichas sumokėjo baudą
-
Dėl gauto skundo Nidos kavinėje – tikrinimai, įtaria konkurentus
-
Vyriausybė skyrė 15 proc. priemoką Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui
-
Šunų pragaras Kaišiadorių rajone – išbadėję gyvūnai laikyti aklinoje tvarto tamsoje
Viešai prieinami duomenys rodo, kad tarnybos specialistas 2022 metų II ketvirtį vidutiniškai gaudavo 1048,63 euro „ant popieriaus“.
Palyginimui, kitose įstaigose algos „ant popieriaus“ – kiek didesnės.
Nacionalinėje žemės tarnyboje specialistas 2022 metų II ketvirtį gaudavo vidutiniškai 1329 eurus, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje – 1422 eurus, Registrų centre – 1850 eurų.
Pasipiktinusi Širvintų merė
Planuojama reforma pasipiktinimą feisbuke šią savaitę išreiškė Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
„(...) dar viena konservatorių bomba, sprogdinanti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Žmonėms, daugiausia ūkininkams, konsultacijų, pažymų ir kitų dokumentų teks važiuoti į Ukmergę. Arba Vilnių“, – rašė merė.
„Pagrindinis reformos tikslas – sutaupyti. Sako, tam, kad didesnėse tarnybose dirbantiems galėtų didesnes algas mokėti. Galbūt. Tačiau esmė – o kur mūsų regionų žmonės? Kodėl ir vėl niekas nepagalvoja, pvz., apie smulkius ūkininkus, melžiančius karves tolimose seniūnijose ir už pieną gaunančius centus? Apie tai, kad ir į rajono centrą nuvykti reikia ir laiko, ir vis brangstančio kuro, o čia teks vykti dar toliau į kitą miestą?“ – tęsė Ž.Pinskuvienė.
„Ar tokiomis priemonėmis galės valdantieji stoti į kovą su augančia infliacija? Ar tik galvodami apie keliasdešimt specialistų, kuriems tikrai atsirastų resursų iš ko padidinti algas, smukdys kaimo žmogų kuo giliau, nes taip yra paprasčiausia“, – pridūrė rajono vadovė.
Jos pasidalintame dokumente matyti, kad, be VMVT Vilniaus departamento Širvintų skyriaus, ketinama naikinti ir daugiau rajonuose esančių tarnybos skyrių.
„Čia kažkoks nesusipratimas“
VMVT vadovas tvirtina, kad Širvintų rajono merė be reikalo nepatenkinta – galbūt ji nesupranta, dėl ko daroma reforma.
„Čia yra kažkoks nesusipratimas, kažkieno interpretavimas, nenorėjimas padaryti kažko gero dėl valstybės. Mes kai kurių skyrių tikrai neiškelsime, mes juos supaprastinsime (...) Kalbame su kai kuriais merais, atsisakome savo pastato, persikeliame į savivaldybę – ji duoda mums keletą patalpų ir mūsų žmonės persikelia į savivaldybę, kad žmonėms būtų daug paprasčiau“, – pasakojo M.Staškevičius.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu reforma derinama su darbuotojų profsąjungomis ir merės turimi dokumentai dar nėra galutiniai, tačiau jis pripažįsta, kad 20 skyrių ketinama optimizuoti, dalį – naikinti.
„Darbiniame dokumente buvo identifikuota apie 20 skyrių, bet noriu pabrėžti, kad tie skyriai yra vertinami ir optimizuojami – atsisakoma patalpų, atsisakoma tam tikro aptarnaujančio personalo, bet inspektoriai turės darbo vietą regione ir mes užtikriname darbą – konsultavimą, gyvūnų vežimą, patikras“, – teigė VMVT direktorius.
Jo teigimu, kai kurie skyriai, įstaigos turimais duomenimis, nedirba efektyviai – užimtumas gali nesiekti nė 40 ar 30 proc.
„Matome, kad be reikalo švaistomi valstybės pinigai, dėl to mes norime suteikti geresnes konsultacijas, priemones vartotojams, dėl to atsisakoma dalies skyrių, bet darbo vietos liks – savivaldybėje arba kitoje vietoje. Tarnyba tikrai neišeis iš rajono, mes ir toliau dirbsime“, – kalbėjo M.Staškevičius.
Jis teigė, kad naikinant skyrius bus atsižvelgiama ir į atstumą nuo artimiausio kito tarnybos padalinio.
Leis sutaupyti milijoną?
Pasak VMVT vadovo, siekiama, kad reforma būtų įgyvendinta nuo kitų metų sausio mėnesio, tai sutaupyti leis apie 1 mln. eurų.
„Preliminariai tai yra apie milijoną eurų, kas mūsų institucijai, gaunančiai mažiausius atlyginimus, būtų didelė paspirtis“, – tvirtino M.Staškevičius.
Jis įsitikinęs, kad darbuotojams algas reiktų pakelti „ne vienu šimtu“ eurų, jeigu lygintume algas su Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnybos ar Registrų centro darbuotojų algomis.
„Kad būtume lygūs su kitomis valstybinėmis institucijomis. Ir konkurencingi, nes darbuotoją pritraukti nėra taip jau paprasta“, – teigė VMVT direktorius.
Jo teigimu, pastatus, kurių bus atsisakyta, ketinama perduoti Turto bankui.
Įstrigęs įstaigos pavaldumas
Pernai birželį Vyriausybė pritarė, kad VMVT taptų pavaldi Žemės ūkio ministerijai, tačiau praėjus metams nieko neįvyko.
Tam reikalingi teisės aktai vis dar užstrigę Seime.
Po šio pakeitimo VMVT vadovą priimtų ir atleistų ne Vyriausybė, o žemės ūkio ministras.
Be to, būtų paprasčiau paskirstyti lėšas ir, esant poreikiui, skirti papildomų lėšų, atsirastų daugiau galimybių atsižvelgti į žemės ūkio srityje planuojamos veiklos rezultatus, lėšos būtų paskirstomos, valdomos ir naudojamos efektyviau.
