Mokinių maištas Naujojoje Vilnioje esančioje „Laisvės“ gimnazijoje kilo gruodžio 14 dieną, kai abiturientai sužinojo apie jų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo ir klasės auklėtojo atleidimą. Moksleiviai užsibarikadavo kabinete ir pareiškė, kad maištaus tol, kol mokytojas bus sugrąžintas.
Pasirašė taikos sutartį
Prie jų prisijungė ir kitų klasių moksleiviai, tad darbas mokykloje sustojo. Direktorė moksleiviams pažadėjo, kad mokytojas grįš, taip tikėdamasi nuraminti aistras, tačiau pažado netesėjo, tad maištauti moksleiviai buvo nusiteikę ir kitą dieną. Direktorei teko trauktis, bet mokytojas irgi į pamokas negrįžo.
M.Janulevičius dėl atleidimo iš darbo kreipėsi į teismą, kur buvo pasiūlyta problemą su mokykla spręsti taikos sutartimi. Pirmadienį mokytojas 15min pranešė, kad taikos sutartis su mokykla pasirašyta.
„Rytoj grįžtu į darbą. Mokykla panaikina drausmines nuobaudas ir atleidimą, apmokės priverstines pravaikštas ir padengs teisines išlaidas“, – teigė vaikų aršiai gintas pedagogas.
Istorija prasidėjo lapkričio 24 d. Anot M.Janulevičiaus, tą dieną lietuvių kalbos mokytojai stebėjo vieni kitų pamokas, o kadangi lituanistų pamokos dubliuojasi, mokytojai buvo priversti palikti savo klases, davę moksleiviams savarankiško darbo. Ši metodinė veikla buvo suplanuota mokyklos mėnesio plane, kurį tvirtina pati direktorė.
Gavo drausminę nuobaudą
„Taigi pirmoji drausminė nuobauda man buvo skirta už pravaikštą, kai aš stebėjau kolegės pamoką, tuo pat metu turėdamas savąją. Tą patį darė visi lituanistai, bet nuobaudą už pravaikštą gavau tik aš. Direktorei aiškinau, kad tai nėra pravaikšta, nes vadovavausi jos pačios patvirtintu mėnesio planu. Tačiau direktorė, remdamasi tam tikrais mokyklos taisyklių punktais, teigė, kad esą savavališkai pasikeičiau tvarkaraštį.
Rytoj grįžtu į darbą, – sakė M.Janulevičius.
Įdomu, kad tai nebuvo dienos ar kelių dienų pravaikšta arba girtavimas darbe, už ką skiriami papeikimai, t.y. jau sunkesnioji nuobaudų rūšis. O aš gavau papeikimą. Tą pačią dieną kaip tyčia susiginčijau su valytoja, kuri tuo metu budėjo. Tai buvo ginčas visiškai dėl buitinių klausimų – kabinetų rakinimo ir pan. Mes šiek tiek apsibarėme, bet viską išsprendėme. Po poros dienų jau visiškai susitaikėme ir aš pamiršau tą istoriją“, – pasakojo „Laisvės“ gimnazijos mokytojas.
Tačiau būtent ši istorija ir tapo atleidimo priežastimi: oficialiai mokytojas atleistas dėl nekorektiško elgesio su valytoja.
Dar teberusenant maišto aistroms M.Janulevičius 15min sakė ir pats nesitikėjęs, kad jo atleidimas iš darbo sukels ant kojų visą gimnaziją. Paklaustas, kaip paaiškintų, kodėl jo atleidimas sukėlė tiek triukšmo visuomenėje, mokytojas svarstė, kad galbūt ši su juo susijusi istorija kažkokiu būdu pasirodė aktuali visai Lietuvai.
„Palietėme temą, kuri kitiems irgi aktuali“
Suaugusiais žmonėmis galima manipuliuoti, bet vaikais nepamanipuliuosi.
„Spręsdami vidinius savo mokyklos reikalus, netyčia palietėme temą, kuri kitiems žmonėms irgi aktuali, tik visi tyli ir bijo, nes valdiškose įstaigose bijo visi. Tačiau žmogus, kuris nuolat jaučia baimę, negali būti geras mokytojas, nes vaikai jaučia emocijas. Suaugusiais žmonėmis galima manipuliuoti, bet vaikais nepamanipuliuosi. Jie jaučia, kad tu su jais tikras arba netikras. (...)
Manau, kad direktorė tikėjosi, kad aš, būdamas karštakošis, numosiu ranka ir išeisiu į kitą mokyklą, kur mano filmai bus reikalingi ir aš galėsiu save realizuoti. Tačiau aš nuėjau į savivaldybę, kreipiausi į Darbo inspekciją, o mano mokiniai, sužinoję, kad esu atleistas, padarė tai, ko dar nėra buvę Lietuvoje. Ir vietinės reikšmės konfliktas išsiplėtė visos šalies mastu, man skambino ir išreiškė palaikymą daugybė žmonių, kurių aš nepažįstu“, – kalbėjo M.Janulevičius.
Skandalas „Laisvės“ gimnazijoje išjudino ir daugiau Vilniaus mokyklų. Kai kurias įstaigas paliko direktoriai, kitur klausimai dėl jų tebesprendžiami, vykdomi auditai.
