Žiniasklaidai pasidalintame pranešime rašoma, kad per I šių metų pusmetį ištirti 24 pavadinimų rūkytų mėsos, 17 rūkytų žuvų gaminių, po 1 kokosų aliejaus ir kakavos miltelių mėginį. Kadangi dažniausiai pažeidimai nustatomi mažais kiekiais gaminančių įmonių produktuose bei aliejuje, tad daugiausiai mėginių buvo atrinkta būtent iš nedidelių įmonių.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktų tyrimų duomenimis, smulkiųjų gamintojų paruošta rūkyta žuvininkystės produkcija atitiko reikalavimus – neleistinų policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekių joje nebuvo nustatyta. Saugos ir kokybės reikalavimus taip pat atitiko ir tirti kakavos milteliai bei maistinis kokosų aliejus. Tuo tarpu tikrinant rūkytus mėsos gaminius, iš 24 ištirtų, 5 pavadinimų šaltai rūkytuose mėsos gaminiuose bendra visų aromatinių angliavandenilių suma ir atskirai benzo(a)pireno koncentracija viršijo didžiausias leistinas normas.
Minėtus gaminius (iš viso beveik 280 kg šaltai rūkytų dešrų, kumpelių ir pan.) buvo uždrausta realizuoti. Gamintojai įpareigoti pašalinti nustatytus rūkymo proceso pažeidimus (išvalyti rūkyklas, pakeisti rūkymo būdus ir kt.) ir atlikti šaltai rūkytų mėsos gaminių saugos rodiklių tyrimus prieš pateikiant produkciją vartotojams.
„Pagal patikrinimų duomenis, Lietuvos gamintojų produkcijoje nustatytos policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos svyruoja nuo 0,2 µg/kg iki 1,0 µg/kg, o tai nesiekia nė pusės leistinos normos. Neatitikimai lietuviškoje produkcijoje nustatomi gana retai, neatitikimo priežastys paprastai būna technologinio rūkymo proceso pažeidimai. Pakoregavus šį procesą (naudojant tinkamos kokybės medieną, sutrumpinus rūkymo procesą, tinkamai įrengus ir prižiūrint rūkyklą), cheminių teršalų įmanoma išvengti. Šiais metais dar numatyta ištirti kokosų, kanapių sėklų, linų sėmenų, vynuogių kauliukų, palmių aliejaus bei papildomus mėsos ir žuvies gaminių mėginius benzo(a)pireno koncentracijai įvertinti“, – komentavo VMVT direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė.
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (benz(a)pirenas, benz(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas chrizenas ar kiti) susidaro degant organinėms medžiagoms (medienai, anglims, naftos produktams ir kt.). Maisto produktuose šių cheminių teršalų atsiranda juos rūkant ar kepant ant grotelių (atviroje liepsnoje), orkaitėje, keptuvėje riebaluose (apdorojant aukštoje temperatūroje).
Siekiant užtikrinti kuo geresnę vartotojų apsaugą nuo šių medžiagų daromo neigiamo poveikio, didžiausią leistiną benz(a)pireno kiekį rūkytoje mėsoje ir jos gaminiuose, rūkytoje žuvyje ir žuvininkystės produktuose, ES dar 2014 m. sumažino nuo 5,0 µg/kg iki 2,0 µg/kg, o susumuotų benzo(a)pireno, benz(a)antraceno, benzo(b)fluoranteno ir chrizeno leistinus kiekius – nuo 30,0 µg/kg iki 12,0 µg/kg.
