15min išsiaiškino, kad ŽŪMPRRA skelbtas konkursas, kuriuo pirkti maisto produktai labiausiai skurstantiems žmonėms, tapo pasipinigavimu: daugumą produktų agentūra nupirko beprotiškai išpūstomis kainomis.
Dėl šio konkurso Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau kreipėsi į prokurorus.
Bendrovė „Malsena Plius“ laimėjo 3 iš 16 konkurso dalių.
Sutartis nepasirašyta tik dėl vienos – kvietinių miltų, kurių 900 tonų „Malsena Plius“ pasiūlė už 600 eurų už toną, kai rinkoje jie bene dvigubai pigesni.
Į 15min.lt klausimus bendrovės vadovas G.Migonis atsakė raštu. Jo teigimu, bendrovė pateikė konkurso reikalavimus atitinkančias kainas.
Šie kaštai atsispindėjo ir kainos pasiūlymuose. Tad nėra tikslu lyginti siūlytas konkursų dalyvių kainas su bendromis žaliavos kainomis rinkoje.
„Konkurso reikalavimuose buvo numatytos specifinės sąlygos kroviniui, logistikai, produkcijai, jos kokybei, laikymui ir pan. Šie kaštai atsispindėjo ir kainos pasiūlymuose. Tad nėra tikslu lyginti siūlytas konkursų dalyvių kainas su bendromis žaliavos kainomis rinkoje. Siūlydami kainas konkursuose atsižvelgiame ne tik į nurodytas papildomas sąlygas, bet ir į kontrakto trukmę, rizikas, perkamos produkcijos kiekį“, – rašo jis.
Apie tai paklaustas G.Migonis buvo lakoniškas: „Dalyvaudami viešuosiuose konkursuose laikomės principinių skaidraus bendradarbiavimo ir skaidrios partnerystės principų.“
„Tikimės, kad abejonių sukėlę ŽŪMPRRA konkurso procesai bus ištirti ir užtikrintas jų skaidrumas“, – teigė jis.
Kaip jau skelbė 15min, „Malsena Plius“ agentūrai pardavė ir miežines kruopas. Už toną šių kruopų bendrovė gavo 488 eurus, kai jų rinkos kaina birželio – rugpjūčio mėnesiais buvo 292-319 Eur.
Įvairių grūdų kruopų konkurso dalį laimėjusi „Malsena Plius“ toną produkto pardavė už 738 eurus.
15min paskelbė visą konkurso medžiagą, iš kurios matyti, kad agentūra permokėjo ne tik už miltus.
Teisininkas: pamatę per dideles kainas galėjo nutraukti konkursą
Viešuosiuose pirkimuose besispecializuojantis advokatų kontoros „Triniti“ teisininkas Tomas Seikalis 15min teigė, kad dar prieš pradedant viešąjį pirkimą, pirkėjas atlieka rinkos tyrimą, nustato prekių ar paslaugų vidutines rinkos kainas. Tik po to pirkimą vykdanti komisija įvertina gautus pasiūlymus, nustato laimėtoją ir pasiūlo su juo sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
Jeigu nustatoma, kad tiekėjas pasiūlė per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą, toks pasiūlymas turi būti atmestas.
„Jeigu nustatoma, kad tiekėjas pasiūlė per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą, toks pasiūlymas turi būti atmestas“, – pabrėžė jis.
T.Seikalio teigimu, Viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę verslininkams pasiūlius nepriimtinas kainas atmesti pasiūlymą ir pradėti naują, bet jau neskelbiamą pirkimą, į kurį būtų pakviesti visi tiekėjai, kurių pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelės pasiūlytos kainos.
Tokiems tiekėjams suteikiama teisė pasiūlyti mažesnes kainas arba perkančiajai organizacijai derėtis dėl pasiūlytų kainų.
„ŽŪMPRRA komisija turėjo visas galimybes ir pareigą sužinoti didmenines ir mažmenines maisto produktų kainas ir palyginti jas su pasiūlymuose nurodytomis. Net ir tuo atveju, jei pirkimui suplanuotas biudžetas leidžia sudaryti pirkimo sutartį, o pasiūlytos kainos yra didesnės nei vidutinės rinkos kainos, įmonė negali sudaryti pirkimo sutarties, kuri prieštarauja pirkimo tikslams, pačios įmonės interesams ir visuomenės teisėtiems lūkesčiams“, – sakė teisininkas.
