Remiasi sąmokslo teorijų skleidėjais
„Niujorko universiteto mokslininkai nustatė, kad žmogaus motinos piene yra iRNR: „Katastrofa kūdikiams“, – prieš gerą savaitę pranešė vienas lietuviškas tinklalapis.
Neilgame straipsnelyje rašoma, kad tyrėjai motinos piene rado informacinės RNR (iRNR) iš ja paremtų vakcinų nuo COVID-19 (tokios yra „Comirnaty“ ir „Spikevax“, gaminamos kompanijų „Pfizer“/„BionTech“ bei „Moderna“), „taip pateikdami daugiau įrodymų, kad mRNR plinta po visą organizmą, nors oficialiai tai neigiama“.
Toliau cituojamas straipsnis iš recenzuojamo medicinos žurnalo „JAMA Pediatrics“, kad iRNR buvo rasta penkių iš 11 tirtų moterų piene.
„Mokslininkai pabrėžia, kad kelios pažeidžiamos grupės, įskaitant mažus vaikus ir maitinančias motinas, nepaaiškinamai nebuvo įtrauktos į iRNR COVID-19 vakcinos tyrimus“, – rašoma žinutėje.
Tekstas baigiamas buvusio „The New York Times“ žurnalisto Alexo Berensono, kuris yra skleidęs klaidinančią informaciją apie COVID-19, ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Nyderlandų politiko, sąmokslo teorijų platintojo, euroskeptiškos partijos „Demokratijos forumas“ vadovo Thierry Baudet mintimis.
Taip pat skaitykite: Omikron atmaina pavojingesnė su skiepu: kodėl tokios išvados klaidingos?
Taip pat skaitykite: Danija nebemato reikalo vakcinuoti vaikus nuo COVID, bet skiepų jiems neuždraudė
Anot jų, tai esanti ne tik nelaimė kūdikiams, bet ir daugiau įrodymų, kad skiepuose esančios iRNR bei lipidų nanodalelės patenka praktiškai į kiekvieną organizmo ląstelę.
Yra reikšmingų aplinkybių, bet siūlo žindyti
Rugsėjo 26-ąją recenzuojamame mėnesiniame medicinos žurnale „JAMA Pediatrics“ iš tiesų buvo paskelbtas straipsnis „Vakcinų nuo COVID-19 informacinės RNR aptikimas žmogaus piene“.
Jame priminta, kad pirminiai klinikiniai iRNR paremtų vakcinų tyrimai neapėmė kelių pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, mažamečių ir žindančių moterų. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) atidėjo sprendimą leisti skiepyti šiomis vakcinomis jaunesnius nei 6 mėnesių kūdikius, kol bus gauta daugiau duomenų.
Kita vertus, Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) rekomenduoja žindančioms mamoms skiepytis šiomis vakcinomis kaip saugiomis, nors galimas iRNR patekimas į motinos pieną ir jos poveikis mažesniems nei 6 mėnesių kūdikiams nebuvo tiriamas.
Todėl grupė medikų ir mokslininkų nusprendė išsiaiškinti, ar vakcinos iRNR randama žindyvių, pasiskiepijusių per 6 mėnesius po gimdymo, piene.
Tyrime dalyvavo 11 sveikų žindančių moterų, šešios iš jų buvo vakcinuotos „Comirnaty“, kitos – „Spikevax“ vakcinomis. Iš anksto buvo paimti kontroliniai jų pieno mėginiai, o po skiepo praėjus nuo 1 val. iki 5 dienų – mėginiai tyrimui, iš viso – 131 dozė.
Paaiškėjo, kad 7 mėginiuose, paimtuose iš penkių dalyvių per pirmas 45 valandas po vakcinacijos, buvo aptikta ir vienos, ir kitos vakcinos iRNR pėdsakų. Jų nebuvo rasta nei prieš skiepą, nei po jo praėjus daugiau nei 2 paroms paimtuose mėginiuose, taip pat – kai kuriose pieno struktūrinėse dalyse, pavyzdžiui, riebaluose.
„Pavieniai atvejai ir COVID-19 vakcinų iRNR pėdsakai, aptikti nutrauktame piene, leidžia teigti, kad maitinimas krūtimi yra saugus, ypač praėjus 48 val. po vakcinacijos“, – pažymėta tyrimo išvadose.
Anot mokslininkų, kartu buvo atskleistas galimas audinių ekstraląstelinių pūslelių (lipidais surištų pūslelių, kurias ląstelės išskiria į tarpląstelinę erdvę) gebėjimas „supakuoti“ iRNR, kuri gali būti pernešta į tolesnes ląsteles.
Žiurkių organizmuose per 3 dienas po injekcijos į raumenis buvo aptiktas nedidelis iRNR kiekis širdies, plaučių, sėklidžių ir smegenų audiniuose, o tai rodo audinių biologinį pasiskirstymą.
Išvadose buvo atkreiptas dėmesys, kad tyrime dalyvavo nedaug moterų ir kad trūksta kitų susijusių tyrimų. Be to, buvo netirtas galimas kumuliacinis iRNR poveikis po dažno kūdikių maitinimo krūtimi.
„Manome, kad po motinos skiepijimo COVID-19 vakcina maitinti krūtimi yra saugu, – pažymėjo tyrėjai. – Tačiau reikia atsargiai žindyti jaunesnius nei 6 mėnesių vaikus pirmąsias 48 valandas po motinos vakcinacijos, kol bus atlikta daugiau saugumo tyrimų.“
Be to, atkreiptas dėmesys, kad iRNR gali sąveikauti su keliomis įprastomis vakcinomis, kuriomis kūdikiai skiepijami per pirmuosius 6 mėnesius.
Tad, nors kai kurių neseniai pagimdžiusių ir žindančių moterų piene iš tiesų buvo rasta COVID-19 vakcinų iRNR, mokslininkai iš to nedaro išvados, kad nuo koronaviruso pasiskiepijusių mamų pienas pavojingas kūdikiams. Tyrime dalyvavo vos 11 mamų, iRNR buvo aptikta mažiau nei pusės jų – penkių – piene ir tik 5 proc. mėginių.
Priešingai, tyrėjai pažymėjo, kad net pasiskiepijus žindyti kūdikius saugu, ypač praėjus daugiau nei dviem paroms ir ypač vyresnius nei 6 mėn. mažylius.
Išvedžiojimus, esą tyrimu buvo patvirtintas iRNR paremtų vakcinų neigiamas poveikis kūdikiams, paneigė ir faktų tikrinimo tinklalapis „FactCheck“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
