Arba su visais, arba nuotoliu
„Jeigu bus visai prastas lietuvių kalbos lygis, tada bus galimybė sutelkti ukrainiečius į išlyginamąją klasę, kur mokytųsi lietuvių kalbos ir tada, kai jau pasiektų tam tikrą lygį, kuris leistų mokytis kartu su visu srautu, tuomet pereitų mokytis į klasę kartu su visais vaikais“, – 15min sakė Švietimo ministerijos kancleris Julius Lukošius.
„O jeigu tokių vaikų mažai yra mokykloje arba tas lygis yra pasiektas lietuvių kalbos, tuomet galėtų būti skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos, kartu besimokant bendrame sraute su kitais vaikais“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, ukrainiečiai, kaip ir pavasarį, turės galimybę mokytis nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose, tačiau skirtumas tas, kad jie galės tą daryti tik tose mokyklose, kurias pripažįsta Ukraina, kaip tinkamas mokytis tokiu būdu.
„Vienas svarbesnių skirtumų nuo pavasario yra tas, kad tada mes kiek atlaidžiau žiūrėjome į tą faktą, kad vaikai mokosi nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose. Nuo šio rudens mes pripažinsime tokį mokymąsi tik tokiose Ukrainos mokyklose, kurias ir pati Ukraina pripažįsta kaip tinkamas mokytis nuotoliniu būdu“, – kalbėjo ministerijos kancleris.
Kai klasėje yra vaikų, nemokančių lietuviškai, sunkumų gali kilti ir mokytojams, tačiau, anot kanclerio, jiems suteiktos galimybės gilinti žinias, kaip mokyti tokius vaikus.
„Mokytojai turi galimybę mokytis ir patys, kaip dirbti su vaikais, kurie visiškai nekalba lietuviškai, kaip juos mokyti lietuvių kalbos tiek išlyginamosiose klasėse, tiek ir bendrame sraute.
Yra atviras kanalas su Vilniaus lietuvių namais, tai yra tokia mokykla, kuri išimtinai dirba su į Lietuvą grįžusiais, atvykusiais užsieniečiais. Jų metodikos, kurias jie praktikoje taiko jau daugelį metų, dabar išvežamos į visas Lietuvos mokyklas, kuriose yra ukrainiečių“, – teigė J.Lukošius.
Mokytojai turi galimybę mokytis ir patys, kaip dirbti su vaikais, kurie visiškai nekalba lietuviškai.
Skaičiuoja mokinius
Mokyklos, priimsiančios ukrainiečius mokytis, šiuo metu skaičiuoja būsimus mokinius iš karo niokojamos šalies.
„Mes šiuo metu bandome išsiaiškinti, kiek liks tų ukrainiečių ir kokį modelį jie rinksis, nes yra ministerijos rekomendacijos – mokymo lietuvių kalba modelis, kai jie integruojami į klases. Gali būti kitas variantas – nuotolinio mokymo Ukrainos mokyklose, bet jie irgi mokysis lietuvių kalbos.
Trečias būdas – gavus ministerijos leidimą, gali būti organizuojamas mokymas ukrainiečių kalba, bet pas mus to nebus, bus pirmieji du būdai“, – 15min sakė Druskininkų Ryto gimnazijos vadovė Egidija Vilkienė.
Jos teigimu, mokykloje pavasarį mokėsi kelios dešimtys paauglių, daugiausia vyresnių, kai kurie jau baigė mokyklą.
„Pas mus jie buvo integruoti į klases, bet patys vyriausi mokėsi nuotoliniu būdu, o šiek tiek jaunesni – įvairiai. Jų buvo 25, jeigu neklystu, bet vieni išvyksta, kiti atvyksta – tas judėjimas vyko“, – pasakojo mokyklos direktorė.
Anot jos, preliminariai ir nuo ateinančio rugsėjo mokykloje mokysis pora dešimčių ukrainiečių vaikų, tačiau šeimos vis dar svarsto, ką darys.
„Rugpjūčio antroje pusėje jau turėsime galutinį variantą, ar jie laikinai čia bus, nes tokie vaikai pasirenka ukrainiečių ugdymo programą nuotoliniu būdu, kas turbūt yra tikslinga. Tie, kurie apsisprendžia likti ilgesniam laikui, renkasi mokytis pagal Lietuvos ugdymo programas“, – kalbėjo E.Vilkienė.
Jos vadovaujamoje mokykloje pavasarį ukrainiečių vaikai mokėsi kartu su lietuviais.
Tie, kurie apsisprendžia likti ilgesniam laikui, renkasi mokytis pagal Lietuvos ugdymo programas.
„Kažkaip gerai priėmė lietuviai ukrainiečius, nes klasėse po kelis išskirstę buvom. Kiekvienoje klasėje buvo vaikų, kurie rusų kalbą moka neblogai ir buvo paskiriami tie, kurie buvo šalia ukrainiečių, padėjo jiems – tokie kuratoriai“, – teigė Druskininkų Ryto gimnazijos direktorė.
Mokosi ir vasarą
Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje ukrainiečiai vaikai mokosi ir vasarą – gilina lietuvių kalbos žinias.
„Mes mokome lietuvių kalbos ukrainiečių vaikus“, – 15min sakė mokyklos direktorius Rimantas Remeika.
Kiek ukrainiečių mokysis jo vadovaujamoje mokykloje rudenį, kol kas irgi neaišku, pavasarį jų buvo pora dešimčių, kai kurie grįžo į Ukrainą, kai kurie mokysis nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose.
Vis dėlto, anot R.Remeikos, mokykloje išlyginamųjų klasių ukrainiečiams sudaryti nebus galimybės, nes nėra laisvų patalpų.
„Bendrose klasėse mokysis lietuviškai – taip mes dirbome ir nuo kovo mėnesio. Integracija buvo normali. Mokytojai norėjo padėti ukrainiečiams, vaikai pasiskyrė klasėse mentorius, kurie moka rusiškai arba angliškai, buvo tokių ukrainiečių, kurie iš principo nekalbėjo rusiškai.
O mokytojams reikėjo pamokas vesti trimis kalbomis kartais“, – pasakojo mokyklos direktorius.
Mokytojai norėjo padėti ukrainiečiams, vaikai pasiskyrė klasėse mentorius, kurie moka rusiškai arba angliškai, buvo tokių ukrainiečių, kurie iš principo nekalbėjo rusiškai.
Pasak jo, ruošiant užduotis ukrainiečiams, mokytojams kalbos barjerą kartais padėdavo įveikti ir „Google translate“, taip pat ir mokykloje įdarbinti trys mokytojai iš Ukrainos.
Mokyklos vadovas taip pat teigė, kad ateinančiais mokslo metais ukrainiečių vaikams bus galimybė mokyti ir ukrainiečių kalbos, istorijos.
Pavasarį lankė pusė
Švietimo ministerijos duomenimis, pavasarį Lietuvoje buvo daugiau nei 20 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų iš Ukrainos, tačiau mokyklas lankė apie 10 tūkst.
Dar 4 tūkst. nebuvo registruoti Lietuvos ugdymo įstaigose – galimai mokėsi ukrainietiškose mokyklose nuotoliniu būdu.
Labiausiai užpildytos buvo Druskininkų, Kauno rajono ir Anykščių rajono bendrojo ugdymo mokyklos.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų daugiausia stigo Vilniuje, Kaune, Ukmergėje, Panevėžyje.