Daugiau nei pusė, o tiksliau 56 procentai, Lietuvos gyventojų pritaria balsavimui internetu, rodo „Baltijos tyrimų“ gegužės mėnesio apklausa. Kas trečias nepritaria tokiai idėjai. Liberalų sąjūdis, socialdemokratai ir Darbo partija labiausiai remia balsavimo internetu įteisinimą, o LLRA, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir konservatoriai labiausiai tam nepritaria.
Teisingumo ministras tikisi, kad rudenį Seimas grįš prie diskusijų dėl balsavimo internetu įteisinimo, o vyriausybė gaus siūlymą kurti tokio balsavimo sistemą ir pradėti jos bandymus.
„Aš manau, kad balsų pirkimų gali būti ir mechaniniu būdų balsuojant, gal netgi dar daugiau. Man atrodo, kad [internetinis balsavimas] yra tik pliusas“, – tikina „Savaitės“ žurnalistų kalbinta klaipėdietė.
„Tai labai priklauso ir nuo bendro visuomenės kultūros lygio, pilietiškumo, brandos, atsakomybės – nuo daug dalykų, bet jeigu niekada nepradėsime, tai tada ir nebus“, – teigia pašnekovas iš Kauno.
„Aš – už elektroninį [balsavimą]. Būtų naudingiausia, nereikėtų kiekvieną kartą eiti [balsuoti]. Seniems žmonėms, aišku, būtų problema, bet jie eitų balsuoti“, – sako Alytuje žurnalistų kalbinta moteris.
Jaunimas ir emigrantai – būtent šios rinkėjų grupės dažniausiai pabrėžiamos, kai kalbama apie balsavimo internetu naudą. Londone jau dešimtmetį gyvenanti rašytoja Zita Čepaitė sako, kad tai būtų naudinga, tačiau abejoja, kad toks balsavimas pritrauktų daugiau emigrantų atlikti pilietinę pareigą.
„Atsisėdus namuose, paspaus mygtuką ir pabalsuos už pasirinktą kandidatą – tai daug paprasčiau, negu važiuoti ar eiti į ambasadą ar į kokį kitą punktą“, – tvirtina žurnalistė, rašytoja Z. Čepaitė.
Balsavimo internetu idėją palaiko net 56 procentai lietuvių, rodo bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Pasak įmonės vadovės, pagrindinius tokio balsavimo privalumus žmonės nurodo – patogumą, mobilumą ir prieinamumą.
„Didesnis nei pusės piliečių palaikymas jau stebimas beveik penkerius metus. Tai praktiškai labai stabili tendencija. Dažniau šitą idėją palaiko jaunesni ir vidutinio amžiaus žmonės, labiau išsilavinę, žinoma, besinaudojantys internetu. Labiausiai skeptiški turbūt būtų vyresnio amžiaus žmonės ir pensininkai“, – aiškina UAB „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė.
Tačiau ir pastarieji nepritaria tik todėl, nes mano, kad balsavimas internetu pakeis tradicinį – balsavimą rinkimų apylinkėse. Jų nuomonė keičiasi, kai paaiškinama, kad balsavimas internetu – tik papildomas būdas.
Diskusijos dėl tokio balsavimo šalyje vyksta jau keletą metų. Šiuo metu Seime guli dvi įstatymų pataisos, jose siūlymai įteisinti balsavimą internetu per referendumus, Seimo, Savivaldos ar Prezidento rinkimus. Teisingumo ministras tikisi, kad pataisų svarstymai bus tęsiami Seimo rudens sesijoje, taip pat planuojama vyriausybei siūlyti kurti balsavimo sistemą ir pradėti jos bandymus.
„Svarstant Seimo komitetuose buvo iškeltas klausimas, kad balsavimas gali būti nesaugus, kad neaišku, kaip sistema bus sukurta. Tai mes siūlysime, kad būtų priimtas įstatymas, įpareigojantis vyriausybę sukurti tokią sistemą, ją testuoti, kad galėtume judėti toliau“, – teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Tačiau ar pavyks tą saugumą užtikrinti? Ne, įsitikinę tokio sumanymo priešininkai. Konservatorius Mantas Adomėnas sako – galima kalbėti apie įvairius saugumo kodus, elektroninius vokus ir kita, tačiau pagrindinis rizikos faktorius – žmogus – išlieka.
Pasak parlamentaro, ši iniciatyva iš kruopščiai kontroliuojamos aplinkos su stebėtojais, komisijų nariais, balsavimą perkelia į privačią erdvę, kur galimybės piktnaudžiauti, pirkti balsus, šantažuoti išsiplečia geometrine progresija.
Man kompensavo bankas, o kas kompensuos – socialdemokratai, kurie įvedė? Iš savo balsų aruodo atseikės balsų tiems, kurie jaučia, kad jų balsus nusuko? – klausia Seimo narys, konservatorius M. Adomėnas.
„Kai sakai: „Kaip jūs užtikrinsite slaptumą, kaip užtikrinsite kontrolę, kad nebūtų perkami balsai?“ Jie sako: „Čia bus labai saugu, kaip bankuose.“. Bankuose tas skirtumas, kad, jeigu tavo pinigus pavagia (kaip man nutiko – iš kreditinės kortelės nuskaitė apie 200 eurų), tai tu iš karto tą pastebi ir protestuoji. Kai pavagia tavo balsą, tai kas kompensuos? Man kompensavo bankas, o kas kompensuos – socialdemokratai, kurie įvedė? Iš savo balsų aruodo atseikės balsų tiems, kurie jaučia, kad jų balsus nusuko?“ – klausia Seimo narys, konservatorius M. Adomėnas.
Pasak jo, tokį balsavimą galima naudoti tik referendumuose ar seniūnaičių rinkimuose, tačiau jokiu būdu ne nacionaliniuose. Esą net nereikėtų įsilaužti į sistemą, užtektų paskleisti gandą, kad buvo įsilaužta, ir žmonių pasitikėjimas sistema smuks, todėl, pasak M. Adomėno, konservatoriai šio projekto neplanuoja palaikyti.
Kad jau artimiausiuose rinkimuose galėsime balsuoti internetu, abejoja ir teisingumo ministras. Jo teigimu, naujovės mūsų šalyje sunkiai priimamos, ypač politikų, tačiau viliasi, kad visuomenės nuomonė turės įtakos jų sprendimams.
„Jeigu kalbėtume apie partijų elektoratą, tai labiausiai remia Liberalų sąjūdžio, socialdemokratų ir Darbo partijos elektoratas, o mažiausiai remia Lenkų rinkimų akcijos, konservatorių ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos elektoratas“, – sako J. Bernatonis.
„Duokite man tokius pinigus, kuriuos Teisingumo ministerija išleido apklausai, ir aš gausiu kardinaliai priešingą rezultatą. Čia vėlgi yra, kaip vienas britas sakė: „Melas, prakeiktas melas ir statistika“, – teigia M. Adomėnas.
Europoje kol kas vienintelė Estija suteikia galimybę rinkėjams balsuoti internetu. Nuo 2005-ųjų tai galintys daryti estai vis dažniau balsuoja namuose. Jei 2005 m. internetu balsavo vos 2 procentai estų, tai jau 2011 m. tokį būdą rinkose beveik ketvirtadalis rinkėjų.
