Iš vyresniosios kartos, kad visa tai visiškai neišnyktų, juos stengiasi perimti jaunesnieji marcinkoniškiai. Gražias iniciatyvas ir įvairius paveldo projektus sėkmingai įgyvendinanti veikli Marcinkonių kaimo bendruomenė etnokultūros paveldu stengiasi sudominti organizuodama įvairias kūrybines dirbtuves ir mokymus. Viena iš tokių veiklų – prieš Šv. Velykas organizuojami kiaušinių marginimo mokymai pagal senąsias tradicijas.
Likus kelioms dienoms iki švenčių, marcinkoniškiai į Marcinkonių kaimo bendruomenės veiklos centrą „Spanguolė“ vėl sukvietė visus norinčius pasimokyti, kaip marginti kiaušinius vašku ir žolelėmis. Bendruomenės pirmininkė Rimutė Avižinienė sako: „Apmaudu, kad vyresniosios kartos žmonės pamažu išeina, dažnai su savimi išsinešdami vieną ar kitą amatą, pasakojimą, dainą, posakį, patiekalo receptą, kurių mes nespėjom išmokti. Juk visa tai – mūsų savastis. Tad stengiamės kiek galima daugiau organizuoti visokių mokymų ir jais „užkrėsti“ jaunimą. Išmokti išmarginti kiaušinį ir savo sukurtais margučiais papuošti Šv. Velykų stalą kvietėme visus norinčius, o mokymus organizuojame nemokamai“.
Atėjusiems pasimokyti kiaušinių marginimo subtilybių buvo paruoštos visos priemonės, net ir kiaušinių atsinešti nereikėjo. Ant linine staltiese užtiesto stalo darbščių rankų laukė vaško žvakės, marginimo koteliai, dažai, žolelės, taip pat ir piešinukai, kaip marginti. Kaip ant kiaušinio su šviesiu vašku išpiešti dailiausius raštus, mokė Lina Černiauskienė. Patirtimi, kaip kiaušinį išmarginti tamsiais vaško ornamentais, dalinosi Genutė Čaplikienė, o kaip kiaušinį dažyti su žolelėmis, mokė Jurgita Liuolienė.
Pusantros valandos smagios kūrybos pasikalbant ir pasidžiaugiant, kaip gražiai pavyko išraityti saulutę ar šakelę – ir į pintinėles sugulė daugiau kaip šimtas gražiausiais raštais ir įvairiausiomis spalvomis išdabintų margučių.
„Džiaugiuos, kad mes Marcinkonyse dar išsaugojom nemažai tų mūsų senelių papročių ir tradicijų, kuriais žavisi dažnai kaimą lankantys turistai iš viso pasaulio“, – sako Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato etnografas Jonas Bajoriūnas. „Kasmet organizuojam renginius ir šventes, kuriuose atsispindi mūsų išsaugotas etnokultūrinis paveldas. Ir šie edukaciniai mokymai prieš Šv. Velykas – labai prasmingi. Visose tautose kiaušinis nuo seno buvo kaip garbinimo objektas, jis buvo ne tik maistas, ne tik gyvybės pradžia, bet ir šventinių apeigų atributas. Manau, kad mes turime tęsti tradicijas, kad margutis būtų pats prasmingiausias Šv. Velykų simbolis ir ateityje“.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijoje dirbanti bei kaimo turizmo sodybą turinti Lina Černiauskienė pasakoja, jog mokyti, kaip senoviniu būdu marginti kiaušinius, teko ne kartą: „Kiaušinių marginimas yra ir tradicija, ir kūryba, kurią labai mėgstu. Paėmęs į rankas kiaušinį, nežinai, kokio grožio kūrinėliu jis taps po keleto minučių. Reikia imti išvirtą ir dar šiltą kiaušinį. Tada pasigamintą pagaliuką pamirkyti karštame vaške ir greitai, kol vaškas neatšalo, piešti norimą brūkšniuką ar ornamentą. Kiaušinius marginu nuo vaikystės. Mūsų šeimoje kasmet prieš Velykas drauge su teta margindavom kiaušinius vašku, tuos senuosius marginimo raštus išmokau iš jos. Manau, kad pats seniausias kiaušinių marginimo būdas – dažymas svogūnų lukštais arba kiaušinį apvyniojant medžiagos skiautelėmis, į jas įdedant žolelių. Dar merkdavo kiaušinius į surūdijusios geležies, burokų, ąžuolo, alksnių žievių nuovirą. O marginimas vašku atsirado jau vėliau“.
Edukacinė kiaušinių marginimo popietė Marcinkonyse alsuote alsavo dzūkiška dvasia ir priminė jaukius dzūkiškus namus prieš Šv. Velykas – susikaupimu, rimtimi, dalinantis patirtimi, viltimi degančiomis vaško žvakelėmis ir gražiaisiais margučiais. „Šv. Velykų stalą puošime savo išmargintais margučiais“, – džiaugėsi mokymų dalyvės.
