Šiemet Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Marcinkonių lankytojų centre vykusi šeštoji dzūkiška adventinė vakaronė „Kalėdų rytą saulė pražydo“ sukvietė ne tik marcinkoniškius, bet ir svečius. Ji alsuote alsavo dzūkiška dvasia ir priminė jaukius dzūkiškus namus Kūčių dieną – viltimi degančiomis vaško žvakelėmis, šiaudiniais žaisliukais papuošta eglute, palubėje besisukančiais šiaudiniais sodais, paukšteliais ir žvaigždėmis, Advento dainomis bei žaidimais ir, žinoma, gausiu vaišių stalu, ant kurio puikavosi senovės dzūkų Kūčių valgiai.
Vakaronės dalyvius gražiomis Advento dainomis ir žaidimais sutiko ir pasveikino vieno seniausių ir garsiausių Marcinkonių kaimo etnografinio ansamblio dainininkai, vadovaujami Rimutės Avižinienės. Šis ansamblis Varėnos krašto vardą garsina Lietuvoje bei užsienyje ir yra pelnęs „Aukso paukštės“ apdovanojimą. Ansamblietė Angelė Liuolienė prisiminė, kaip anksčiau kaimo merginos, norėdamos išsiburti, ar greitai ištekės ir ar ilgai gyvens, nešdavo ir skaičiuodavo malkas, traukdavo iš po staltiesės šiaudus, burdavo mesdamos batus. Klausydavo, iš kurios pusės šunys loja, tai iš ten ir piršliai atvažiuos.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos organizuotą vakaronę gražia dzūkiška tarme nuotaikingai vedė Jonas Bajoriūnas. Jis svetingai sutiko „kiekvienų suvejusį ar suvažavusį in gražų pirkių“ ir prisiminė, kaip apie Adventą pasakodavo ilgametė Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkė Juzė Česnulevičienė. „Adventas – pats smūtniausias čėsas. Tuoj metu nei šokc, nei giedoc, nei jokių veselybių negalėjo būc. Bet kap buvom jauni, visciek neišturėdavom. Suvejį pas susiedus pakieminėc, žūrėdavom, kų seniai daro, ir mes vienų kitų giesmį sugiedodavom, žaidimų kokį sužaisdavom. Net klebonas už tai nesbardavo. Linksmycis būdavo uždrausta ,ale jaunimas visciek giedojo neveselas, graudesnes giesmes, ne apie veseilias, bet apie girios paukštelius“. J.Bajoriūnas pakvietė „būc kap namie ar kap pas susiedus, sujejusius plūnksnų plėšyc“.
Advento dainas dainavo bei gražiausių metų švenčių papročius ir tradicijas prisiminė vakaronėje dalyvavęs Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“, vadovaujamas Vaidos Naruševičiūtės. Abu ansambliai vakaronės dalyvius linksmino žaidimais ir šokiais, kvietė įminti mįsles, pažaisti ir pašokti kartu.
Po dainų ir pasakojimų vakaronės vedėjas J.Bajoriūnas garbiausius svečius pakvietė pasakyti linkėjimą. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus pavaduotoja Lina Žukauskienė, taip pat sveikinusi dzūkiškai, linkėjo, kad „acimytūm visus aplinkinius, praturcytūm vieni kitus arcimo meili. Būkit sveiki, drūci, akvatni ir sveiki švįskit Kalėdas“. Marcinkonių etnografinio ansamblio vadovė ir Marcinkonių bendruomenės pirmininkė R.Avižinienė vyresniesiems linkėjo sveikatos, jaunesniesiems – sėkmės, ir visiems kartu – vienybės, bendrumo, kad gražius darbus darytų visi kartu, tuomet bendruomenė bus didelė jėga.
Sustoję ratu, vakaronės dalyviai tradiciškai sugiedojo bendrą Advento giesmę „Vai žiba žiburėlis, kaip aukso liktorėlis“. Ši daina bei nuoširdžiausi linkėjimai buvo gražiausias ir prasmingiausias vakaro akcentas.
Kalėdų eglutė taip pat buvo papuošta senoviškai – dailiais iš šiaudų rištais žaisliukais ir girliandomis. Juos surišo Mančiagirės kaimo gyventoja Aldona Ilickienė. Palubėje sukosi dailūs darbai iš šiaudų – „sodas“, žvaigždės, paukščiai.
Kas norėjo, galėjo pasimokyti pynimo iš pušies šaknų ir šiaudų, kurio mokė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato darbuotojas, amatų meistras Romas Norkūnas.
Vėliau visi buvo svetingai pakviesti vaišintis marcinkoniškių paruoštais Kūčių valgiais – „ausytėm“ su grybais, „kleckais“, grybų troškiniais, avižų bei spanguolių kisieliumi ir kitais dzūkiškais skanėstais.
Vakaronės metu buvo galima išmokti ir Advento ratelių bei žaidimų, pasiklausyti pasakojimų, kaip prasmingiausių metų švenčių laukdavo mūsų seneliai. Ir šias unikalias tradicijas perduoti jaunimui. Marcinkonyse galima pajusti, kad šiame krašte dar gyva tai, kas yra unikalu ir autentiška.
