Gražiausiais Dzūkijos šilais apsisiautęs Margionių kaimas yra išties unikalus žmonėmis ir tradicijomis. Čia ne tik pagarbiai puoselėjama tai, kas paveldėta iš savo senelių ir tėvų, bet kuriamos ir naujos tradicijos. Margioniškiai nepamiršo senovinių dzūkiškų dainų, jie tebevaidina beveik devyniasdešimtmetį gyvuojančiame Margionių klojimo teatre, degina Vėlinių laužus, organizuoja gražias šventes. Šio kaimo žmonės yra labai nuoširdūs, svetingi ir moka džiaugtis bendryste.
Gražiausiais žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas vos talpino į šventę susirinkusius vietinius margioniškius, jų vaikus ir anūkus bei svečius.
Bendruomenės pirmininkė Lina Vosylienė sakė, kad asfaltuotos gatvės jie laukė daugiau kaip dešimt metų, tad nutiesus asfaltą, margioniškiai iš džiaugsmo ant kelio net pašoko.
Šventė prasidėjo išasfaltuotos Šaltinio gatvės pradžioje. Kaimo moterys visus pasveikino gražia dzūkiška daina „Sveiki, mylimi sveteliai, ir mylėtojai dainų“. Simbolinę juostelę perkirpo Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta ir Margionių kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Vosylienė.
Margioniškiai neslėpė džiaugsmo – išsipildė jų sena svajonė turėti išasfaltuotą pagrindinę kaimo gatvę. Jie atsidėkodami merui Algiui Kašėtai uždėjo ąžuolų vainiką ir įteikė padėką „už supratimą ir nuoširdų rūpestį Margionių kaimo žmonėmis“. Šaltinio gatvės 1,035 km ilgio atkarpos kapitalinio remonto darbus – asfaltavimą bei abiejų gatvės pusių kelkraščių įrengimą – iš Kelių priežiūros programos lėšų atliko UAB „Eurovia Lietuva“. Atliktų darbų vertė – 47,5 tūkst. Eur.
Bendruomenės pirmininkė Lina Vosylienė sakė, kad asfaltuotos gatvės jie laukė daugiau kaip dešimt metų, tad nutiesus asfaltą, margioniškiai iš džiaugsmo ant kelio net pašoko. „Jūsų dėka sena kaimo svajonė – išasfaltuoti pagrindinę kaimo gatvę – įgyvendinta. Šis įvykis kaimui yra istorinis. Priimkite mūsų visų džiaugsmą, pagarbą ir geriausius linkėjimus“, – dėkojo pirmininkė.
Meras Algis Kašėta pasidžiaugė aktyvia ir veiklia Margionių kaimo bendruomene, kuri ne tik puoselėja senas tradicijas, bet kuria ir naujas. Dzūkiškai pasveikinęs margioniškius su gražia švente, meras sakė: „Jūs, margioniškiai, turit savo išskirtinumų. Margionys – tikras dzūkiškas kaimas, turit klojimo teatrų, šalcinį „Bobos daržas“, bet svarbiausi visciek esat Jūs. Visus atvykusius ir naujai insikūrusius priiimat su atviru šyrdziu, esat labai nuoširdūs ir svetyngi. Dėkui Jum už tai, visadu toki ir išlikit“, – dzūkiškai linkėjo meras.
Ansamblio dainininkei Agutei Jeremičienei pradėjus dainuoti „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, prie jos prisijungė visi šventės dalyviai.
Svečiai dovanų gavo ką tik išleistą Margionių klojimo teatro etnografinio ansamblio dainininkių Agutės Jaramičienės, Danutės Kvaraciejienės ir Agotos Konstantinavičienės įdainuotą kompaktinį diską, kuriame skamba šešiolika dzūkiškų dainų.
Šio projekto sumanytoja – Lina Vosylienė, iniciatorius, projekto vadovas ir fotografas – kaimo naujakurys Lukas Povilauskas. Kaip sakė Lukas, išleisti dainų diską kaimo bendruomenės nariai planavo seniai. Jo ir bendruomenės pirmininkės iniciatyva šią vasarą margioniškės Varėnos kultūros centro kino ir parodų salės įrašų studijoje įdainavo nuo vaikystės dainuojamas dzūkiškas dainas.
Margionių kaimo, Marcinkonių seniūnijos, Varėnos krašto ir Lietuvos garbei į dangų pakilo įvairiaspalviai žibintai. Į „Rudenėlio šventės“ programą – linksmus žaidimus ir ratelius – buvo įjungti visi dalyviai.
Vėliau visi grožėjosi margioniškių išaugintomis ir klojime išeksponuotomis gražiausiomis daržovėmis – milžiniškais moliūgais, cukinijomis, morkomis, burokėliais, bulvėmis, svogūnais. Smagų konkursą surengę margioniškiai rinko didžiausią moliūgą, didžiausią cukiniją, įdomiausią daržovę, gražiausiai papuoštą daržovę. Prizininkai buvo apdovanoti padėkomis ir saldžiomis dovanėlėmis. Vakarop visi varžėsi nuotaikingame aukcione, kuriame buvo galima įsigyti įvairiausių, net ir autentiškų, daiktų. Surinkti pinigėliai buvo skirti kaimo bendruomenės reikmėms.
Kaime gyvos ir ypatingai pagarbiai bei gražiai puoselėjamos Vėlinių tradicijos – aštuonias dienas kapinaitėse kūrenant Vėlinių laužus ir nuoširdžiai meldžiantis.
Margioniškių vaišingumą liudijo skaniausiais dzūkiškais patiekalais nuklotas vaišių stalas. Sužvarbusieji buvo pavaišinti ant laužo virta grybiene.
Gerą nuotaiką dovanojo nuotaikingos Margionių etnografinio ansamblio moterys ir šaunūs kaimo muzikantai. Iki vėlaus vakaro Margionių klojime netilo gražios dzūkiškos dainos ir smagus šventės šurmulys.
Margionys turi savo charizmą. Tai pajunta kiekvienas, apsilankęs šiame nedideliame, vos daugiau kaip penkiasdešimt gyventojų turinčiame kaime. Patys margioniškiai su nostalgija mena tuos laikus, kai kaime kiekvienoje troboje buvo po lopšį, kai čia ir mokykla veikė, visais laikais buvo stipri lietuvybės, patriotizmo ir meilės savo kaimui dvasia.
Galbūt todėl beveik devyniasdešimt metų čia tebegyvuoja Margionių klojimo teatras, kuriame tebeplevena prieš dvidešimtmetį į Nebūtį iškeliavusio Margionių „Strazdelio“ – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio – dvasia. Čia kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po artistą. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A.Vilkutaičio-Keturakio komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol.
Kaime gyvos ir ypatingai pagarbiai bei gražiai puoselėjamos Vėlinių tradicijos – aštuonias dienas kapinaitėse kūrenant Vėlinių laužus ir nuoširdžiai meldžiantis. Margioniškiai didžiuojasi turį prieš keturis metus šalia kapinaičių pastatytą vieną didžiausių Lietuvoje medinį aštuoniolikos metrų su dviem kryžmom kryžių. Dažni lankytojai žavisi kaimo gale esančia Skroblaus versme „Bobos daržas“.
Kaimo gyventojai sako privalantys gerbti, saugoti ir perduoti ateinančioms kartoms savo iš tėvų paveldėtas tradicijas, ir kol gyvas nors vienas margioniškis, tos tradicijos tikrai gyvuos.
