Naujos įstatymo redakcijos projektą parengė Seimo Socialdemokratų frakcijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė. Ji pasiūlė uždrausti diskriminaciją dėl šeiminės padėties, fizinės išvaizdos, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos.
Nuo 2003 m. galiojantis įstatymas jau draudžia varžyti teikti privilegijas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Bene karščiausias diskusijas parlamento komitetuose sukėlė siūlymas drausti diskriminaciją dėl šeiminės padėties darbo santykiuose, skelbimuose, švietimo įstaigose, vartotojų teisių apsaugos srityje, dalyvavimo organizacijose atžvilgiu, atlyginant žalą ir pan.
 |
| Marija Aušrinė Pavilionienė |
Motyvuodama savo siūlymą M.A.Pavilionienė priminė, kad dar 2010-ųjų ataskaitoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nurodė nuolat gaunanti informacijos, žodinių ir rašytinių skundų, kad nesusituokę asmenys atsiduria mažiau palankioje padėtyje nei susituokusieji arba atvirkščiai, vaikų neturintiems asmenims sudaromos palankesnės sąlygos nei tėvams. Be to, antsvorio turintys ar nepatrauklios išvaizdos asmenys esą atsiduria mažiau palankioje padėtyje.
Projektas buvo perėjęs svarstymo komitetuose stadiją ir Žmogaus teisių komitetas pernai gegužę pateikė suderintą redakciją. Tačiau naujame Seime pastarasis komitetas nusprendė projektą persvarstyti. Rugsėjo viduryje papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė, kad „šeiminė padėtis“ liktų. Galiausiai projektas grįš į pagrindinį Žmogaus teisių komitetą.
Europos Sąjungai diskriminacija dėl šeiminės padėties nerūpi?
Projektą svarstantiems Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių bei Socialinių reikalų ir darbo komitetams Vyskupų konferencija atsiuntė pastabų.
Kaip teigiama jos generalinio sekretoriaus Kęstučio Smilgevičiaus pasirašytame komentare, pataisomis „neadekvačiai išplečiami nediskriminavimo pagrindai, kad į juos patenka ir santuokos institutas“.
Aiškinant projektą sistemiškai viena iš tiesioginių teisinių pasekmių esą būtų, kad valstybė privalės visuose teisės aktuose įtvirtinti lygias teises.
„Tai reiškia, kad valstybė negalės priimti jokių naujų teisės aktų, o galiojančius privalės koreguoti taip, kad nebūtų jokio skirtumo tarp vedusio (ištekėjusios) ar nevedusio (neištekėjusios), – pabrėžė K.Smilgevičius. – Pastarosios dvi kategorijos turės būti traktuojamos vienodai ir negalės skirtis jų teisinis reguliavimas. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, priėmus šią įstatymo pataisą, santuokos institutas neteks realios teisinės reikšmės ir bus nuvertintas tik iki simbolinės apeigos.“
Lietuvos vyskupų konferencija: „Jokie Europos Sąjungos teisės aktai nenumato tokio diskriminacijos pagrindo kaip šeiminė padėtis/“
Pataisomis esą ne tik pamirštama santuokos instituto vieta teisinėje sistemoje, bet ir pamirštami Europos šalių teisėje įprasti nediskriminavimo pagrindai.
„Pirma, jokie Europos Sąjungos (ES) teisės aktai nenumato tokio diskriminacijos pagrindo kaip šeiminė padėtis“, – teigiama rašte. 2000-aisiais priimta direktyva pripažįsta „nacionalinės teisės aktus dėl šeiminės padėties ir su ja susijusių išmokų“, todėl projektu esą viršijami iš ES teisės kylantys reikalavimai.
Tokio diskriminacijos pagrindo nenumato Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Protokolas Nr.12, kurio Lietuva nėra pasirašiusi, taigi nesą priežasties jį išskirti mūsų šalies teisėje.
“Aptariamas diskriminacijos pagrindas įpareigoja valstybę dviejų asmenų nesusituokusią porą traktuoti vienodai kaip ir sutuoktinius. Tokiu būdu sutuoktinių statusas savaime netenka jokios reikšmės, nes tas pačias teises valstybė privalės suteikti ir nesusituokusiems asmenims„, – atkreipė dėmesį Vyskupų konferencija.
K.Smilgevičiaus teigimu, pataisa esą prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai. Šių metų vasarį KT pažymėjo, jog “konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu“.
Todėl, pasak jo, „nepagrįstas nediskriminavimo pagrindų išplėtimas“, įtraukiant diskriminacijos draudimą dėl šeiminės padėties, būtų neproporcingas, sukeltų teisinę sumaištį, padarytų neigiamą įtaką pamatiniams visuomenės institutams ir realiai nespręstų visuomenės problemų.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių šie komentarai neįtikino. Je priminė, kad pavasarį Vyriausybė projektui iš esmės pritarė, tik pasiūlė atsisakyti naujo nediskriminavimo pagrindo – fizinės išvaizdos.
Pataisas teigiamai įvertino ir lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, jau anksčiau siūliusi analogiškai papildyti įstatymą. Beje, 2011-aisiais KT pripažino, kad šeima atsiranda ne tik iš santuokos.
 |
| Rimantas Jonas Dagys |
„Negalėsime pasakyti: kaip gerai, kad susituokei“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys siūlymus dėl naujų nediskriminavimo pagrindų irgi įvertino skeptiškai. Anot jo, panašūs projektai slepia klastą ir taikosi į šeimas.
„Iš pirmo žvilgsnio, kas galėtų tam prieštarauti? Tačiau išties klastingesnio ėjimo ir nesugalvosi, nes diskriminavimo sąvoka gali turėti du reikšmės atspalvius: tiek negatyvų, tiek ir pozityvų diskriminavimą“, – taip M.A.Pavilionienės siūlymą įvertino parlamentaras.
Anot jo, jei darbdavys sumanys suteikti papildomą laisvą dieną darbuotojai vaikams prižiūrėti, negalės to padaryti, nes bus diskriminuojami neturintieji vaikų.
„Priimti tokių įstatymų nesame įsipareigoję jokioms ES direktyvoms. (…) Tačiau mes tai darome ir dar – savo noru. Jau nekalbant, kad toks teisinis dokumentas ištrina ir santuokos instituciją. Priėmę tokį įstatymą net negalėsime pasakyti: kaip gerai, kad tu susituokei, nes tai bus įvertinta kaip diskriminacija, o toks pasakymas bus pagrindas poniai M.A.Pavilionienei kreiptis į teismą“, – ironizavo R.J.Dagys.
