Kaip teigia Marijampolės ligoninės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Irmantė Plikaitienė, įstaiga pirkti gali savarankiškai arba per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO LT).
„Viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta, kad už perkančiąsias organizacijas sudėtingas ir paprastai gana ilgai (kartais po 3-4 mėnesius ir ilgiau) užtrunkančias viešųjų pirkimų procedūras gali atlikti CPO LT. Pirkti per CPO LT perkančiosioms organizacijoms naudinga, nes visas procedūras atliekame žymiai greičiau, taip sutaupome nemažai laiko, o ir reikalingas prekes gauname greičiau, – pasakoja I. Plikaitienė. – Per CPO LT dažniausiai perkame vaistus, elektros energiją, vienkartines medicinines prekes, taip pat kanceliarines, buities prekes ir kompiuterinę įrangą“.
Anot pašnekovės, visos viešųjų pirkimų procedūros nuo pirmo iki paskutinio žingsnio CPO LT yra viešai prieinamos, matomos. Pirkimai atliekami centralizuotai elektroninėje erdvėje, tad taip užtikrinama, kad pirkimo procesas būtų maksimaliai skaidrus, eliminuojamas žmogiškasis veiksnys, o kartu ir subjektyvių sprendimų galimybė.
I. Plikaitienė yra įsitikinusi, kad, siekiant skaidrinti viešuosius pirkimus Lietuvoje, reikėtų praplėsti CPO LT elektroninio katalogo pasirinkimo galimybes – papildyti jį naujomis prekėmis, kurias būtų galima įsigyti.
Darbai ir paslaugos sudaro mažą dalį visų pirkimų
Kalbant apie tai, ar dažnai ir daug perka Marijampolės ligoninė, statistika išties iškalbinga. Per 2018 metus buvo įvykdyta 1012 viešųjų pirkimų už beveik 2 mln. eurų. Viešieji pirkimai buvo tiek tarptautiniai, tiek ir supaprastinti, o taip pat ir mažos vertės. Pastariesiems buvo išleista daugiau nei 700 000 eurų.
Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo įvykdyti 23 viešųjų pirkimų konkursai už daugiau nei 600 000 eurų bei 474 mažos vertės pirkimai, kurių bendra vertė taip pat siekia daugiau nei pusę milijono eurų.
„Didžiausią dalį įstaigos viešųjų pirkimų sudaro medicininė įranga ir priemonės, skirtos pacientams gydyti – vienkartinės medicininės priemonės, reagentai, vaistai ir kita. Įvairaus pobūdžio įstaigai reikalingi darbai ir paslaugos sudaro labai mažą dalį visų pirkimų“, – tvirtina I. Plikaitienė.
Su korupcijos apraiškomis nesusiduria
Viešoje erdvėje dažnai vyrauja nuomonė, kad viešieji pirkimai sveikatos priežiūros sektoriuje vieni rizikingiausių. Marijampolės ligoninės viešųjų pirkimų skyriaus vedėja I. Plikaitienė įsitikinusi, kad taip yra dėl to, jog dažniausiai yra girdima, kad per viešuosius pirkimus kažkas kažką nusipirko brangiau nei būtų galėjęs.
„Mūsų ligoninės viešųjų pirkimų skyrius su korupcijos apraiškomis nėra susidūręs. Vykdydama viešuosius pirkimus vidutiniškai gauname iki 15 pretenzijų per metus, į kurias stengiamės atsakyti nenukrypstant nuo pirkimo objekto esmės. Paprastai gaunamose pretenzijose mūsų įstaiga yra kaip tarpininkas tiekėjų ginčuose dėl siūlomo objekto“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, pati Marijampolės ligoninė nėra teikusi jokių pretenzijų dėl viešųjų pirkimų konkurso sąlygų, skundusi sprendimų, kadangi kaip tiekėjas konkursuose dalyvauja labai retai.
Korupcijos išvengti padeda viešumas
Pasak I. Plikaitienės, Marijampolės ligoninė turi antikorupcijos prevencijos programą, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingos antikorupcinių priemonių sistemos veikimą įstaigoje ir didinti visuomenės pasitikėjimą Marijampolės ligonine.
„Šia programa siekiame nustatyti galimas korupcijos pasireiškimo priežastis ligoninėje. Taip pat nustatyti tas ligoninės veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Esame numatę konkrečius korupcijos rizikos veiksnių mažinimo ir šalinimo veiksmus. Viešai skelbiame informaciją apie ligoninės veiklą, informuojame visuomenę apie nustatytas galimas korupcines veiklas. Taip pat šviečiame darbuotojus korupcijos prevencijos klausimais, skatiname būti sąmoningais bei laikytis etikos principų“, – tvirtina Marijampolės ligoninės atstovė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
